Riešutas UAB "Rivilė" http://www.rivile.lt

Naujausi pranešimai...
A.Domčevo įspūdžiai, grįžus iš Italijos (0)
2019m. tarptautiniai turnyrai ... (0)
2018m. komandinis (tęsinys 6) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 5) (0)
2018 komandinis (tęsinys 4) (0)
2018 komandinis (tęsinys 3) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 2) (0)

2007 - 19: 618838
07.15: 143

Užsiregistruoti | Prisijungti/atsijungti

Apie šaškes[<<Atgal]

PranešimasAutorius
2013m. komandinis ("64",klasika)
Vietoje įžangos
-----------------

Praėjo pora savaičių po Lietuvos klubinio čempionato („64“ ,klasika ), kurį daug kas (tame tarpe ir aš pats), traktuoja kaip pagrindinį metų įvykį Lietuvos šaškių sporte.

Pagrindas tokiam šių varžybų vertinimui yra, nes tai vienas iš tų retų atvejų, kai:

a) kai vienu metu susirenka tiek daug pajėgių žaidėjų;
b) kai būna tokia didelė regionų, kuriems atstovauja žaidėjai, įvairovė;
c) kai sąlygos žaisti yra puikios;
d) kai šaškininkai gali pabendrauti tarpusavyje ne tik prie šaškių lentos;
e) kai partijai sužaisti skirtas laikas neapsiriboja 10-15 minučių;
f) kai varžybos įrodo, kad šaškių sportas gali būti įdomus ir kaip komandinis žaidimas.

Prisipažinsiu: šį kartą, pasibaigus varžyboms, priešingai negu visada, aš sąmoningai neskubėjau dalintis savo įspūdžiais apie įvykusį čempionatą. Mąsčiau: tam kad galėčiau įvykius vertinti objektyviau, mano paties emocijos turi atslūgti, - kitaip tariant, po varžybų turi praeiti kažkiek laiko ...
Pora savaičių po čempionato jau praėjo, taigi esu jau lyg ir „atvėsęs“... :)

Prognozės ir realybė
------------------------

Praėjusių metų čempionate dalyvavo 16 klubinių komandų. Tikėtasi, kad š.m. jų bus nemažiau. Realybėje šį kartą jų buvo truputį mažiau (14).

Prieš čempionatą į pretendentų sąrašą iškovoti prizinę vietą aš mintyse įrašiau 6 komandas: „Pamarį“ ir „Riešutą“ (arba "Riešutą" ir "Pamarį"), „Vitražą“, “Verdenę“ ir “Fintą“(arba "Fintą" ir "Verdenę"), J.Kulikausko v. klubą (vertindamas komandų šansus pateikta eilės tvarka). Į šį sąrašą buvau dar linkęs įtraukti ir Šilutės komandą su sąlyga, kad ji bus ne silpnesnės nei pernai sudėties, kai už ją žaidė net trys meistrai iš Rusijos. Išvydęs Šilutės komandos šių metų sudėtį, aš ją iš pretendentų (užimti prizinę vietą ) sąrašo išmečiau.

Šios mano prognozės būtų buvusios beveik visai tikslios, jei ne santykinai nesėkmingas Šiaulių „Finto“ pasirodymas. Neabejoju, kad „Fintas“ (8 vieta), turėdamas savo gretose patyrusį Valantiną, kuris šį kartą nežaidė, būtų turėjęs žymiai daugiau šansų užimti aukštesnę vietą.

Truputį netikėta, turint omeny trumpoką turnyro distanciją, man buvo tai, kad, varžyboms finišavus, skirtumas tarp antros ir trečios vietos gavosi gan didelis (4 taškai).

Prieš varžybas aš galvojau, kad kovoje ne tik dėl pirmos, bet ir dėl antros vietos, bus didesnė intriga. Varžybų eiga parodė, jog dėl pirmos vietos realiai kovojo tik dvi komandos- „Pamarys“ ir „Riešutas“, o likusios komandos pretendavo geriausiu atveju tik į trečiąją vietą. Ta proga pridursiu: gerai būtų, jei pasirodytų, kad aš, prognozuodamas atkaklią kovą ir dėl antros vietos, klydau tik todėl, kad pervertinau galimų varžovų galimybes ir (ar) nedavertinau savos komandos- cha cha ... .

Iš antrojo ešelono komandų pagyrimo nusipelnė klubas „Genys“. Komandai–debiutantei niekada nebūna lengva, todėl, nepaisant to, kad šią komandą sudarė gan patyrę žaidėjai, jos užimtoji 7 vieta yra, mano nuomone, visai neblogas rezultatas.

Bus tęsinys....
Re: 2013m. komandinis (
Komandų reitingai ir jų užimtos vietos
---------------------------------------------

Prieš varžybų startą buvo paskaičiuoti komandų reitingai (keturių jos narių, turinčių didžiausią reitingą, vidurkis).
Pabandžiau palyginti komandų užimtą vietą čempionate su jų vieta pradiniame sąraše pagal reitingą.

Pirmąsias dvi vietas užtikrintai užėmė dvi aukščiausią reitingą turėjusios komandos - „Pamarys“ ir „Riešutas“. Įdomu yra tai, kad visos keturios pirmaujančios komandos („Pamarys“, “Riešutas“, „Vitražas“, „Verdenė“ ) užėmė vietas, tiksliai atitinkančias jų vietą reitinginiame sąraše.

Didžiausi nukrypimai šia prasme yra pas „Genį“, „Fintą“ ir Elektrėnų KKSTC .
„Genys“, būdamas pagal reitingą tik 11-a komanda, užėmė 7-tą vietą –t.y. pakilo net 4 laipteliais aukščiau ; „Fintas“, būdamas pagal reitingą 5-a komanda, galutinėje įskaitoje liko 8-as, o Elektrėnų KKSTC, būdamas pagal reitingą 10-a komanda, užėmė 13-ą vietą.

Visų likusių komandų užimtos vietos yra tokios pat kaip ir reitinginiame sąraše arba skiriasi nedaug (per 1-2 pozicijas).

Galutinius rezultatus galima aiškinti įvairiai . Pabandysiu kai kurių įvykusių turnyrinių faktų atžvilgiu tai atlikti, pateikdamas savo versijas :).

Pavyzdžiui, užimtoji „Finto“ komandos 8-ta vieta yra žema, jei ją lyginti su „Sūduvos“ klubo 6-ta vieta arba „Genio“ klubo 7-ta vieta. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Galima nesunkiai surasti vieną iš paaiškinimų, kodėl taip įvyko. Turnyro distancija buvo trumpa – tik 8 turai. Šveicariškoje sistemoje (ypač kai turų nedaug) daug kas priklauso nuo palankių burtų –t.y. su stipriais ar silpnais varžovais tenka žaisti. Pažvelgus į turnyrinę lentelę, paaiškėja, kad „Fintas“, užėmęs žemesnę vietą, surinko tik vienu tašku mažiau, bet turėjo žaisti su visomis keturiomis komandomis, kurios užėmė 1-4 vietas, kai tuo tarpu „Sūduva“ žaidė su trimis iš jų, o „Genys“-tik su dviem.

Elektrėnų komanda, neturėdama savo gretose meistrų, įjungusi į savo gretas meistrą A.Šugajevą, žymiai padidino savo komandos reitingo vidurkį ir šoktelėjo reitingų lentelėje iš 13-os vietos į 10-tą. Iš kitos pusės, komandiniuose mačuose žaidžia 4 lentos ir vienas žaidėjas nedaro lemiamos įtakos. Tai įvertinus, galima teigti: tai , kad ši komanda, būdama pagal reitingą 10-ta, čempionate liko tik 13-oje vietoje, irgi nėra netikėtas rezultatas.

Norisi atkreipti dėmesį ir į tokį faktą.
„Genys“ komandų sąraše pagal reitingą buvo 11 –ta komanda. Jei šios komandos nariui Dailidei būtų suteiktas ne klaidingas „pradžiamokslio“ reitingas(2000), o toks, kuris jam bent jau formaliai (kaip kandidatui į meistrus) priklauso (o pagal žaidimą, mano nuomone, jis vertas netgi ŽYMIAI didesnio) , tai ir reitinginiame sąraše komanda atsidurtų truputį aukščiau.

P.S.
Panašių faktų, susijusių su komandų reitinginiu sąrašu, galima būtų rasti ir daugiau. Bet nereikėtų šiuo atveju kaltinti Sigito Smaidrio, kuris skaičiuoja reitingus –t.y. atlieka visiems mums, šaškininkams, naudingą darbą,- juk kritikuoti yra lengva, o vienam „arti“ (skaičiuoti reitingus) ir viską žinoti (kas kažkada ką įvykdė..) yra sunku.

Pagrindinė problema visgi yra ne čia, o čempionato reglamente, kuriame buvo numatyti "keistoki" kriterijai,nustatant komandų užimtas vietas,kai surenkamas vienodas komandinių taškų skaičius. Bet apie tai ruošiuosi (tam, kad ateityje daugiau tokių "nesąmonių" nebūtų - cha cha...) pakalbėti atskirai.

Bus tęsinys...
Re: 2013m. komandinis (
Atskirai apie varžybų reglamentą ....
---------------------------------------

Šiuo aspektu bene daugiausiai aistrų ir pagrįstos kritikos sulaukė kriterijus, nustatantis komandų vietas, surinkus vienodą komandinių taškų skaičių. O jis atrodė taip (cituoju):

Žaidžiant šveicariška sistema, taškų lygybės atveju vietos nustatomos pagal:
- Varžovų reitingų vidurkį;
- Varžovų reitingų vidurkį atmetant blogiausias reikšmes;
- papildomą mačą . Laiko kontrolė: 5 min. + 3 sek. ėjimui kiekvienam žaidėjui partijai.

Pernai, kai pirmuoju kriterijumi buvo pasirinktas mažųjų taškų skaičius, minėtas punktas susilaukė nemažai (beje, labai pagrįstos) kritikos. Šiemet, matomai, įvertinus minėtą kritiką, buvo pabandyta vietoj “mažųjų taškų” pritaikyti šimtalangėse šaškėse dažnai taikomą kriterijų - varžovų reitingų vidurkį. Aišku, buvo bandyta pagerinti reglamentą, bet gavosi, vaizdžiai tariant, kaip toj patarlėj: “ nuo vilko buvo užšokta ant meškos” arba pagal Rusijoj populiarų posakį ”norėjom kaip geriau, o gavosi kaip visada“.

Dauguma žino, jog įprastinis papildomas kriterijus šveicariškoje sistemoje vietų nustatymui, surinkus vienodą taškų skaičių, yra ne varžovų reitingai, o jų surinkti taškai. Pritaikytas šiose varžybose būdas koeficientams skaičiuoti, kai imami varžovų, su kuriais žaidei, reitingai, o ne jų surinkti taškai, irgi turi teisę egzistuoti ir nėra šiaip jau labai blogas, tačiau mūsų sąlygomis jis, mano manymu, yra visai netinkamas. Pabandysiu šią savo nuomonę argumentuoti:

1. TOKĮ kriterijų (reitingų vidurkį) pirmieji pradėjo taikyti olandai šimtalangėse šaškėse. Nepaisant jo taikymo rimtose varžybose, šį kriterijų labai smarkiai kritikuoja dauguma stipriausių šimtalangininkų (ypač Rusijos atstovai).

2. Prie “64” lentos jis, kiek žinau, niekada rimtose varžybose taikomas nebuvo.

O dabar - pagrindinė priežastis, kodėl šį kriterijų reikia laikyti blogu.

3. Priešingai šimatalangių pasauliui, “64” šaškės pasigirti tuo, kad reitingai yra TIKSLIAI ir LAIKU paskaičiuojami, pasigirti tikrai negali (ir vargu ar kada galės...). Ne išimtis šiuo atžvilgiu yra ir Lietuva. Dėl įvairių priežasčių į reitingų apskaičiavimą nespėjama įtraukti visas reikiamas varžybas, todėl nesuspėjama VISIEMS varžybų dalyviams jį tiksliai apskaičiuoti. Būna tokių (ypač senai varžybose žaidusių) dalyvių (pavyzdžiui, šiais metais Dailidė ), kuriems reitingai užrašomi, vaizdžiai tariant, “iš lubų”. Todėl kriterijus, kai imami varžovų reitingų (o ne taškų ) vidurkiai, nėra mūsų sąlygomis objektyvus.

Kaip šiuo atveju neprisiminti š.m. komandinio čempionato varžybų finišo scenarijaus, kai du pretendentai į nugalėtojus (“Riešuto” ir “Pamario” klubai) tapo varžybų nuostatų įkaitais: laimėjusios visus mačus ir sužaidusios tarpusavyje lygiosiomis, abi komandos “meldėsi”, kad paskutiniame rate gautų žaisti prieš komandą su aukštesniu reitingu, nes tik taip galėjo tapti čempionais. Prieš paskutinį turą abi komandos tarpusavyje diskutavo, kad bet kokiu atveju (jei abi laimės paskutinį savo mačą, o taip ir buvo) viena iš komandų (ta, kuri atsidurs antroje vietoje) jausis nepelnytai nuskriausta.


Čempionato nuostatų netobulumą gerai iliustruoja toks faktas: jei “Genio” klubo žaidėjui Dailidei prieš čempionato startą būtų užrašytas teisingas reitingas, tai pirmoji vieta, varžyboms pasibaigus, pagal nuostatus būtų atitekusi ne "Pamariui", o “Riešutui”. Aš tikrai nebandau šia fraze atiminėti iš “Pamario” žaidėjų iškovotų čempionų vardų, nes dėl tokios anekdotiškos situacijos, kai net čempiono titulą gali nulemti teisingai ar neteisingai paskaičiuotas kažkurio žaidėjo reitingas, kalti ne jie , o “kvailoki” čempionato nuostatai .
--------------------------------------------------------------------------

Išvada:
Manau, kad Lietuvoje, esant taškų lygybei, naudoti šiame čempionate taikytą kriterijų (varžovų reitingų vidurkį ), NEVERTA.


P.S.
Beje, matydami situacijos dvilypiškumą, (buvo absoliučiai neaišku, kam pasiseks su reitingais) prieš paskutinį ratą abi pirmaujančios komandos (“Riešutas” ir “Pamarys”) buvo linkę kompromisui, nuspręsdami "draugiškai" pasidalinti pirmą-antrą vietas, (kiti varžovai smarkiai atsilikinėjo ir pretendavo tik į trečią vietą) ir pranešė apie tai vyr. varžybų teisėjai Romai Šidlauskienei.

Bet Romai būtinai reikėjo, kad kažkuri iš minėtų dviejų komandų liktų nepatenkinta. Galima būtų pritaikyti čia frazę "Ramus gyvenimas jai ne prie širdies..." (cha cha...), nes kaip kitaip paaiškinsi jos nenorą priimti šį abi komandas (kaip minėjau, kitoms komandoms tai įtakos visai neturėjo) tenkinusį sprendimą. Šis Romos noras būtinai turėti “konflikto zoną” buvo nesuprantamas ne tik man. Pajuokausiu, kad Romai dar pasisekė, kad būtent “Riešutas”, o ne “Pamarys”, liko antras, nes priešingu atveju, spėju, varžybų uždarymas kažin ar būtų praėjęs sklandžiai...(cha cha…).


Bus tęsinys

Re: 2013m. komandinis (

TĘSINYS

Iki 2014 m. čempionato pradžios beliko savaitėlė, todėl esu jau priverstas vykdyti savo pažadą -t.y. pateikti šio rašinio tęsinį, atgaivinant praėjusio čempionato įvykius. Vienu iš šio rašinio tikslų buvo nurodyti, kas buvo blogai ,- juk visi mes norime, kad nesikartotų praeito čempionato klaidos.

Praeitais metais PAGRINDINIU teisėjavimo ir varžybų vykdymo kritikos taikiniu buvo reglamento punktas, liečiantis komandų vietų nustatymą, surinkus lygiai taškų: pirmenybė buvo suteikiama tai komandai, kurios varžovų reitingų suma yra didesnė. Punktas iš pirmo žvilgsnio lyg ir aiškus, bet... Priminsiu, kad komandą sudarė 4 lentos, ir buvo absoliučiai neaišku, o kaip nustatomas varžovų, su kuriomis žaidė komanda, reitingas. Dauguma komanda teturėjo 4 žaidėjus,- dėl jų buvo viskas aišku. Tačiau buvo komandų, turėjusių daugiau nei 4 žaidėjus, ir jos žaidė įvairia sudėtimi. Tarp tokių komandų buvo ir mūsų „Riešutas“ (6 žaidėjai). Ir net teisėjai, prasidėjus varžyboms, negalėjo atsakyti į mano klausimą: o kaip bus skaičiuojamas komandų, prieš kurias buvo žaista, reitingas .

Buvo galimi 3 teoriniai variantai:

a) imami reitingai tų komandos žaidėjų, kurie sužaidė daugiausiai susitikimų;

b) konkrečiam mačui imami reitingai tų komandos žaidėjų, kurie realiai žaidė tame mače;

c) imamas pastovus komandos reitingas (pagal jos keturis aukščiausią reitingą turinčius žaidėjus);

Kadangi buvo absoliučiai neaišku, pabandžiau „pamodeliuoti“ būsimą situaciją.
Prognozavau, kad, varžyboms finišavus, yra didelė tikimybė su kažkuo surinkti vienodą „didžiųjų“ taškų skaičių (beje, taip ir atsitiko). Galiojant variantui a) arba b) , tikslinga buvo pabandyti sumažinti savos komandos reitingą, -tada dalybų atveju varžovai, skaičiuojant papildomą kriterijų, gautų mažesnį pliusą už mūsų komandos reitingą.

Daug neaiškindamas net ir savai komandai dėl ko taip elgiuosi, aš „pasistengiau“ (cha cha....), kad, žaidžiant su silpnesnėmis komandomis, vietoj manęs žaistų kas nors kitas. Taip pasiekiau tikslą būti vienu iš mažiausiai susitikimų žaidusių komandos narių ir nepakliūti pagal žaistų susitikimų skaičių į komandos ketvertuką. Galiojant variantui a), vietoj manęs, turinčio aukštą reitingą, dabar būtų imamas kitas su žymiai mažesniu reitingu žaidėjas ir visi varžovai gautų iš mūsų komandos mažesnį reitingą . Man atrodė , kad ši taktika , esant variantui a) , gali duoti neblogą rezultatą – juk prieš silpnesnius varžovus mes ir taip laimėsim, taigi niekuo nerizikuojam, o galimi varžovai dalybų atveju, skaičiuojant papildomą kriterijų, "nukentėtų"...

Sunkiau buvo numatyti kaip elgtis, galiojant variantui b). Su stipriais varžovais (galimais varžovais dalybų atveju) negali žaisti visą laiką susilpnintu sąstatu,nes tokia taktika gali "atsirūgti" mums patiems (cha cha....),- juk tokiu atveju galima paprasčiausiai nedarinkti "didžiųjų" taškų. Daugmaž įvertines visas aplinkybes, išvadą padariau tokią: galiojant variantui b) ir žaidžiant prieš pajėgesnius varžovus, silpninti savąją komandą reitingo prasme verta tik žaidžiant prieš "Pamarį". Kodėl? Todėl kad tik tarp "Pamario“ ir "Riešuto“ komandų buvo labai nedidelis komandinis reitingų skirtumas ir savos komandos susilpninimas reitingo prasme, žaidžiant prieš „Pamarį“, dalybų atveju su šia komanda gali mums „padėti“, tuo tarpu prieš kitas komandas tas nelabai padeda, nes skirtumas gan didelis, todėl bandant kažką šia prasme atlošti, reikėtų bandyti išimti iš komandos tiek mane, tiek Domčevą, o tai - jau labai didelė rizika. Tai įvertinus, žaidžiant prieš stipresnes komandas, aš sąmoningai nusprendžiau nežaisti tik susitikime prieš „Pamarį“.

Varžyboms vykstant, visų šių savų planų aš niekam (net ir savo komandai) neatskleidžiau :).
Maniau: jei, varžyboms pasibaigus, surinksim vienodai taškų ir bus pritaikytas a) ar b) variantas, štai tada tai galėsiu pasigirt savo įžvalgumu(cha cha...)... Kaip minėjau anksčiau, niekas juk nežinojo, kokį variantą taikys teisėjavimui skirta programa, nes niekas programos algoritmo nežinojo. Spėju, kad niekas tiksliai programos algoritmo, naudojamo teisėjavimui, nežino ir po šiai dienai... :)

Deja, visa mano sumąstyta „strategija“ nuėjo, kaip sakoma liaudyje, "šuniui ant uodegos“ (cha cha...). Varžybų finiše išaiškėjo, jog varžovų reitingų nustatymui programa taiko c) variantą –t.y. per visus susitikimus komandai atitenka fiksuotas išankstinis (nepriklausomai nuo "kas ir kiek žaidė“) kitos komandos, su kuria buvo žaista, reitingas. Beliko guostis, kad komanda dėl tokios pasirinktos taktikos iš esmės nenukentėjo, nes "didžiuosius" taškus (komandines pergales) rinko, žaisdama bet kuria sudėtimi.

Iš kitos pusės, komandinė pergalė dideliu skirtumu sportine prasme buvo tas pats kaip ir minimali pergalė, nes "mažųjų" taškų kriterijus šį kartą visai nebuvo taikomas. Todėl nieko keisto buvo tame fakte, kad mūsų komanda visuose susitikimuose, iškovojus pirmąjį pergalingą tašką kažkuriame mikromače, toliau praktiškai tesistengė išlaikyti pergalingą rezultatą, dažniausiai pasitenkindama likusiose partijose lygiosiomis... Ypatingai uolus šia prasme (cha cha....) buvau aš pats: sužaidęs dėl aukščiau minėtų priežasčių viso labo tik 4 susitikimus, aš ir težaidžiau pirmąsias mikromačų partijas, nes antrose mikromačų partijose, turint jau teigiamą komandinį rezultatą, praktiškai jau debiute siūlydavau savo varžovams lygiąsias. Matomai, varžovai mane gerbė (:)),nes jos visada būdavo priimamos...

Tuo ir užbaigsiu savo prisiminimus apie praėjusį čempionatą, o toliau bandysiu pasamprotauti šiek tiek apie ateitį. Bet apie tai jau šiek tiek vėliau, būsimame šio rašinio tęsinyje...
Re: 2013m. komandinis (

-----------------------------------------------------------

Ir šiek tiek apie ateitį
-----------------------------

1. Du paskutiniai komandiniai čempionatai („64“, klasika) vyko šveicariška sistema. Tiek viename, tiek kitame čempionate daugiausiai kritikos sulaukė reglamento punktas, liečiantis komandų vietų nustatymą, surinkus lygiai taškų.

Viena iš blogybių buvo tame, kad „mažųjų“ taškų kriterijaus atžvilgiu kiekviename iš šių čempionatų buvo priimti absoliučiai priešingi, kraštutiniai sprendimai:

pirmajame čempionate šis kriterijus buvo paimtas pagrindiniu,
antrajame iš viso buvo eliminuotas ir į jį niekur nebuvo atsižvelgiama.

Objektyvi tiesa, manyčiau, yra per vidurį:

a) Iš vienos pusės, žaidžiant šveicariška sistema, „mažųjų“ taškų kriterijus jokiu būdu negali būti pirmuoju kriterijum, nes šveicariškoje sistemoje svarbiau yra atsižvelgti į faktorių, kas su kuo žaidė;

b) Iš kitos pusės, išmesti visai jį iš visų papildomų kriterijų sąrašo irgi nėra gerai.

Komandai laimint susitikimą, jos žaidėjams dingsta stimulas kovoti dėl pergalės kiekviename mikromače , nes pergalė didesniu skirtumu pačiai komandai absoliučiai nieko neduoda. Ir nors man pačiam asmeniškai, būnant vyresnio amžiaus, praėjusiame čempionate tai netgi patiko :) (galėjau „ilsėtis“, žaisdamas ramiai, absoliučiai be jokios rizikos), turiu, objektyvumo dėlei, pripažinti, kad vargu ar tai daro čempionatą įdomesniu, manyčiau, yra netgi priešingai.

2. Man patinka Sigito Smaidrio siūlymas-idėja: pirmuoju kriterijum, esant taškų lygybei, imti tarpusavio susitikimą.

Taip yra paprasčiau teisėjams, suprantamiau ir aiškiau patiems dalyviams (gali nebereikėt papildomų sudėtingų skaičiavimų). Pridursiu: mano supratimu, net ir „moraliau“: taškų surinkom lygiai, įrodžiau tarpusavio susitikime, kad esu stipresnis, kokie dar ten kiti papildomi skaičiavimai gali būti...?!


3. Patinka (nors mūsų klubui "Riešutas“, jei svajoti apie 1 vietą, gal ir nenaudingas –cha cha...) šiais metais įvestas punktas dėl čempiono nustatymo – reikalui esant, žaidžiamas "žaibas“. Nereikės dabar pretenduojantiems į čempiono titulą, esant tam tikrai turnyrinei situacijai, užsiimti visokiais papildomais bereikalingais skaičiavimais ...(ką aš bergždžiai , kaip parodė praėjusių metų įvykiai, bandžiau daryti ....:) )

4. Kalbant apie siūlymus ateinančiame čempionate atsisakyti mikromačų, pritariu Andriaus Kybarto replikai:

VĖL NORIT GRĮŽTI Į AKMENS AMŽIŲ ?!

Pridursiu : šiaip tai mes ir taip gana „archaiškai“ atrodom, vykdydami savo komandinį čempionatą, žaisdami „klasiką“. Bet čia tenka nori-nenori taikytis su realybe: atotrūkis tarp elito ir pagrindinės masės žaidžiančiųjų, deja, didėja. Ir didėja jis ne tik kokybės, bet ir kiekybės (t.y. žaidėjų skaičiaus) prasme.

---------------------------------

P.S.
Taip jau gavosi, kad, sulaukęs 60 metų, netyčia sužaidžiau „100“ turnyre... Patiko ...ir, kaip sakoma liaudyje, "užsikabinau“: per tą laiką sužaidžiau gan nemažai turnyrų šimtalangėmis. Nors jose lyg ir patobulėjau, tačiau, iš kitos pusės, žaisdamas šimtalangėmis, kartkartėmis darau "liapsusus“, kokių jaunystėje, žaisdamas šaškėmis, niekada nedariau. Matomai, dėl amžiaus pavargstu, dėmesio koncentracija sumažėjusi. Šaškes, kaip visi sako, „stumdyti“ galima ir vėlyvame amžiuje, bet nuo savęs pridursiu : „stumdyti -taip, bet gerai žaisti tai vargu ...“ . Diskomfortą man kelia ir perėjimai nuo mažos (64 langelių) prie didelės (100 langelių) lentos bei atvirkščiai. Varžybų per metus, žaidžiant ir "64" ir "100", būna tikrai daug, iš kitos pusės, jau senai įsitikinau, kad "sėdėjimas ant kelių kėdžių nėra gerai", todėl nusprendžiau, kad reikėtų kažkurias šaškes "uždaryti".

Ilgai dvejojęs, nusprendžiau bandyti uždaryti „64“(tiesa, daug kas bandė tai daryti , bet nesėkmingai...bet gal man pavyks?! :)) . Iš vienos pusės, norisi "64" šaškes "uždaryt" kol dar jomis žaisdamas nepradėjau daryti "liapsusų", kuriuos darau šimtalangėse :)), o iš kitos pusės bijau -:), kad netektų į jas sugrįžti, kai "nebeužteks parako" važinėti į kitas šalis. nes turnyrų Lietuvoje tik šimtalangėmis šaškėmis vyksta mažai...

Sugalvojau ir "rimtą" paaiškinimą tokiam savo sprendimui: žaisdamas „64“ šaškėmis, sulaukiau 65 metų (šiemet suėjo), tad dabar reikia bandyti ( o gal pavyks?! :)) sulaukti 101 metų, žaidžiant „100“ šaškėmis ...(cha cha...)
Puslapis: 1

Sprendimas: UAB "Rivilė"