Riešutas UAB "Rivilė" http://www.rivile.lt

Naujausi pranešimai...
A.Domčevo įspūdžiai, grįžus iš Italijos (0)
2019m. tarptautiniai turnyrai ... (0)
2018m. komandinis (tęsinys 6) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 5) (0)
2018 komandinis (tęsinys 4) (0)
2018 komandinis (tęsinys 3) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 2) (0)

2007 - 19: 618838
07.15: 143

Užsiregistruoti | Prisijungti/atsijungti

Apie šaškes[<<Atgal]

PranešimasAutorius
Komandiniam pasibaigus....

Komandiniam pasibaigus…
----------------------------

Vietoj įžangos
-----------------

Praėjo kelios dienos po “mūšių“ Bačkonyse prie „64“ šaškių lentos ... Visų dalyvių, tame tarpe ir mano paties :), aistroms nurimus, pabandysiu prisiminti kai kuriuos čempionato įdomesnius įvykius ir faktus ...

Priminsiu skaitytojams, kad prieš čempionatą straipsnelyje „Kas naujo Vakarų fronte ?“ bandžiau charakterizuoti stipriausias komandas bei vertinti jų šansus.

Ar teisingi buvo mano vertinimai ir santykinės prognozės? Į šį klausimą būtų galima atsakyti ir taip, ir ne...



NE, nes:
---------

a) antrasis mano įvardintas pagrindinis favoritas dėl pirmos vietos, klubas„Verdenė“, varžybų finiše kovoje dėl aukso medalių jau nebedalyvavo...

b) priešingai mano prognozėms, į pirmąjį šešetuką nepateko nė vienas iš dviejų mano įvardintų pretendentų (J.Kulikausko v. ir „Genio“ klubai). Šiek tiek nelauktai tą sėkmingai pavyko padaryti Telšių „Smūgiui“.

c) priešingai nei buvo tikėtasi, J.Kulikausko klubas nesugebėjo „įkąsti“ ar nors sužaisti lygiosiomis bent su vienu iš favoritų ...

TAIP, nes :
---------

a) Vietas pirmajame penketuke užėmė visos tos komandos, kurioms ir buvo atiduota mano pirmenybė;

b) Prizines vietas užėmė būtent tos komandos, kurių šansus vertinau aukščiausiai;

c) Čempionų titulą iškovojo „Vitražas“, o tai ir buvo vienas iš dviejų mano įvardintų pagrindinių favoritų kovoje dėl pirmos vietos;

d) Nepaisant kai kurių nesėkmių, likus 2 ratams, „Riešutas“ dar turėjo šansus patekti į prizininkų trejetą. Deja... Taigi, kaip bebūtų mūsų klubui liūdna, mano paties prognozės apie sunkią komandos dalią kovoje dėl prizinės vietos išsipildė...

Apie čempionato eigą
----------------------

Pirmajame rate laimėjo visos komandos, turėjusios aukštesnį reitingą. To ir buvo galima laukti.

Įdomu buvo tai, kad visi favoritai, išskyrus "Pamarį", pasiekė įtikinamas pergales. Tuo tarpu „Pamario“ pergalė prieš Telšių „Smūgį“ buvo iškovota kukliu rezultatu 5:3. Trys varžovų dvikovos baigėsi lygiosiomis, o pergalingą tašką šiame susitikime, kaip kad jau yra gan įprasta šiam klubui, pelnė A.Kybartas, įveikęs B. Pocių.

Šio mačo eiga ir rezultatas lyg ir rodė, kad "Pamario" klubas ir šiemet žaidžia pagal ankstesniuose čempionatuose vykdytą taktiką: didmeistriai bando laimėti, kiti stengiasi nepralaimėti...

Man net savotiškai įdomu tapo ... Pradėjau aš mąstyti maždaug taip:

-Na taip, laimėjot... lyg ir viskas kol kas gerai... Bet... Bet didmeistris šį kartą pas jus tik vienas,-nelaimės juk jis visų susitikimų, o kur dar garantija, kad, taip žaidžiant, kažkas iš likusiųjų trijų nepralaimės. Na jei nepralaimės, tai prizinę vietą jūs tikrai paimsit ... o jei kas nors pralaimės, -tai visai neaišku, kur atsidursit ...
Palauk, velniai griebtų, ko aš čia suku sau galvą dėl to „Pamario“?... Reikia juk savimi pirmiausiai rūpintis... (cha cha...)


Antrojo rato įdomiausias susitikimas, mano manymu, turėjo būti mačas "Verdenė"- "Riešutas", nes kiti favoritai, atrodė, šiame rate ypatingo vargo dar neturės. Turėdamas omeny sustiprėjusią varžovų sudėtį bei faktą, kad "Riešutas" žaidžia be A.Domčevo, savo komandos šansus prieš susitikimą vertinau gana kukliai: ~60 proc-pralošim, ~25 proc-lygios, ~15 proc-laimėsim.

Susėdus žaisti pagal lentas (Vengelis- Žutautas, Norvaišas-Karalius, Aleknavičius-Puočiauskas, Plaksij- Šulga), nudžiugau. Pagalvojau: na va, šansai padidėjo, mums toks variantas tinka. Silpnoji mūsų grandis- Karalius, vistiek greičiausiai "gaus", tai tegu "gauna" būtent nuo Norvaišo; aš neutralizuosiu jų lyderį Aleknavičių; Virgis paprastai su Vengeliu žaidžia sėkmingai, o Šulga, nesenai laimėjęs šiuolaikinių šaškių čempionate prieš Plaksij, turės prieš varžovą psichologinį pranašumą... Taigi, galima bandyti "spardytis" (cha cha...).

Deja... Svajonėm išsipildyti šį kartą nebuvo lemta...:).
Karalius "planuotai" pralaimėjo, kiti atkaklūs susitikimai baigėsi lygiosiomis. „Verdenė“ mačą laimėjo rezultatu 5:3, patvirtindama pagrindinio favorito statusą.

Buvo dar viena antrojo rato intriga: ar įstengs J.Kulikausko v. klubas pateikti siurprizą, žaisdamas prieš "Vitražą". Deja, ir čia mano geidžiamos staigmenos neįvyko: vienas iš dviejų "Vitražo" klubo "smogikų" (Norkus ir Smaidrys) savo darbą atliko (šį kartą tai padarė Smaidrys, įveikęs Danilevičių). Po atkaklios kovos mačą 5:3 laimėjo favoritas, "Vitražo" klubas.

Bus tęsinys..
Re: Komandiniam pasibaigus....

Po dviejų ratų, laimėjusios abu susitikimus, priekyje buvo visos keturios aukščiausią reitingą turinčios komandos. Ankstesnių metų čempionatų statistika rodė, jog lemiamos dvikovos, nulemiančios medalių likimą, vykdavo 3-5 ratuose, o paskutiniai 2-3 ratai pirmaujančiųjų komandų padėties beveik nebeįtakodavo, nes visi favoritai tarpusavyje sužaisdavo būtent 3-5 ratuose, gi likusieji varžovai favoritams rimčiau nepasipriešindavo. Turint omeny šveicariškos sistemos ypatumus, to buvo galima laukti ir šiemet, iš kitos pusės, įvertinus išaugusį pretendentų į aukščiausias vietas skaičių, galima buvo tikėtis šiek tiek pakoreguoto tokio varžybų scenarijaus.

• O kaip buvo iš tikrųjų?

Iš vienos pusės, -taip, minėtasis įprastinis scenarijus kažkuria prasme pasikartojo ir šiemet ,-t.y. po 5 ratų pirmavę klubai ("Vitražas", "Pamarys", "Verdenė") ir užėmė galutinėje įskaitoje visas tris prizines vietas.

Bet...Bet šį kartą viskas vyko žymiai įdomiau!

Jeigu ankstesniuose čempionatuose, išsiveržus po 5 ratų kažkokiam klubui į priekį , galima buvo lengvai prognozuoti čempionato nugalėtoją, tai šiemet, padidėjus skaičiui komandų, galinčių „įkąsti“ bet kam, situacija po 5 ratų dar buvo visai neaiški, nes vienodą taškų skaičių turėjo net keturios komandos –„Verdenė“, „Vitražas“, „Pamarys“,“ „Riešutas“. Tik įvertinus, kas su kuo jau žaidė ir kam dar liko su kuo žaisti, buvo galima bandyti objektyviai vertinti komandų šansus. Šia prasme jie lyg ir privalėjo būti vertinami minėta tvarka: geriausius šansus, atrodė, turi „Verdenė“, blogiausius- „Riešutas“. Kodėl ? Todėl kad vienintelė „Verdenė“ jau buvo sužaidusi su visais išvardintais pretendentais, gi „Riešutas“ jau buvo pralaimėjęs „Verdenei“ ir dar nebuvo žaidęs net su trimis komandomis iš pirmojo penketuko pagal reitingą. Prognozės prognozėmis, bet sportas tuo ir įdomus, kad čia dažnai laukia siurprizai Taip buvo ir šį kartą: antroji prognozių dalis, kaip bebūtų man pačiam gaila, pasitvirtino, pirmoji -ne.

Pradėsiu nuo to, kas pasitvirtino.

Buvo aišku, kad „Riešutui“ paskutiniuose trijuose ratuose teks minimum du varžovai iš pirmojo komandų ketvertuko pagal reitingą. Ir nors mūsų komanda po 5 ratų dalijosi 1-4 vieta, didelių iliuzijų užimti pirmąją vietą, turint omeny minėtą faktorių, mes nepuoselėjome... Iš kitos pusės, buvome nusiteikę "kovoti ir kautis su bet kuo....".

Aš pats prieš čempionatą mąsčiau maždaug taip:
nedalyvaujant A.Domčevui, su tokia komandos sudėtimi, žaidžiant su sustiprėjusiais favoritais, geriausia, ko galima būtų tikėtis,-tai iškovoti bent 1 pergalę iš 3 susitikimų; kadangi norai neypatingai dideli, tai šansų tą padaryti ir užimti 3-ią vietą turime.
Varžyboms pasibaigus, galima konstatuoti: nepaisant pralaimėjimo varžybų starte „Verdenei“, minėti šansai „Riešutui“ vis dar buvo likę iki priešpaskutinio rato...

Buvo aišku, kad 6-ame rate „Riešuto“ lauks pajėgus varžovas. Teks žaisti su jaunais pajėgiais varžovais 5-ą ir 6-ą dienos partijas, o tai, turint omeny veteranišką mano paties ir Karaliaus amžių, nebus lengva. Todėl nenuostabu, kad aš pats antrąją žaidimo dieną labiausiai ir bijojau to 6-jo rato :).

6-ame rate "Riešutas" žaidė su "Vitražu". Susėdus žaisti pagal lentas, aš ir vėl (kaip kad ir susitikime su „Verdene“) nudžiugau :). Man atrodė, kad toks žaidėjų porų (Smaidrys –Žutautas, Norkus-Šulga, Laurutienė –Karalius, Kudriavcevas-Puočiauskas) variantas mums yra palankus. O būtent:

Žutautas gan sėkmingai žaidžia prieš Smaidrį (bent kiek aš atmenu, visi jų susitikimai, kurių buvo ne vienas, baigdavosi taikiai);
Šulga su Norkum yra žaidę tik vieną kartą ir tas vienintelis jų susitikimas-mikromačas vyko su Šulgos persvara;
Karalius, mano išankstiniu manymu, gali nepralošti savo mikromačo "Vitražui" tik tuo atveju, jei jam teks žaisti prieš Laurutienę, -bet juk taip ir bus!...

Pagal mano sumąstytą "Barbaroso" planą (cha cha...) minėti 3 susitikimai turėjo baigtis lygiosiomis, o aš pats privalėjau išbandyti V. Kudriavcevo tvirtumą. Matydamas Kudriavcevo banguojantį žaidimą šiame turnyre, tikėjausi, mažų mažiausiai, bent jau nepralošti. Deja, ir vėl mano rožinės svajonės, susidūrusios su realybe, sudužo (cha cha...). Virgis ir Valius, kaip ir tikėjausi, baigė lygiosiomis.
Kudriavcevas pirmojoje partijoje prieš mane sužaidė tiksliai, partija baigėsi lygiosiomis...Žaidžiant antrąją, pajutau kad jau esu nukankintas sužaistų tos dienos 5-ių partijų, kad jau „stogas važiuoja“, todėl nusprendžiau nuotykių nebeieškoti,nes jaučiau, kad galiu pavargęs "nusižaisti" -vienu žodžiu, mudviejų susitikimas baigėsi taikiai.

Sužaidęs pirmąją partiją, pusiau rimtai, pusiau juokais "pasiskundžiau" Sigitui Smaidriui:
-Kai prieš kitus, tai Valera „prigimdė“ klaidų , o su manim tai, velniai griebtų, žaidė be klaidų....

Į tai Sigitas tokiu pat stiliumi atsakė : "Matai, Tave jis gerbia ...todėl klaidų ir nedarė ... :)“.

"Hmm... nežinau... nežinau........jei šuo tikrai tik tame pakastas, tai gal geriau jis manęs negerbtų...."- pagalvojau aš sau tyliai po tokios Sigito frazės (cha cha....).

"Na nepavyko man laimėti, na jau tiek to...Ne taip dar ir blogai viskas,- juk sužaisim lygiosiomis su stipriu varžovu", - guodžiau aš save, bežiūrėdamas į besibaigiančią antrąją Norkaus –Šulgos partiją, kuri aiškiai ritosi link lygiųjų. Bet neveltui sakoma: "nesakyk op, kol neperšokai ..",- Šulga "įsigudrino" paprastoje pozicijoje 3 prieš 3, turėdamas marias laiko, surasti pralaimintį ėjimą ...

Tai jau buvo nokautas, po kurio mūsų komanda taip ir nebeatsigavo, nes kaip kitaip paaiškinsi, kad 7-to rato susitikime su „Pamariu“, žaisdami pirmąsias mikromačų partijas, V.Žutautas ir V. Karalius sugebėjo pralošti labai greitai, sugadindami mano prastą nuotaiką galutinai (matomai, jie abu nusprendė "nustebinti" mane dar labiau nei kad nustebino praeitame mače Šulga – cha cha....).

Ir nors šis mačas laiko atžvilgiu užsitęsė, bet jo baigtis, tiesą sakant, išaiškėjo labai anksti. „Riešutas" patyrė trečią pralaimėjimą prieš pagrindinius konkurentus ir galutinai atsisveikino su viltimis užimti prizinę vietą.

O dabar apie tai, kas įvyko priešingai lauktoms prognozėms.

Įveikęs antrajame rate vieną iš galimų konkurentų kovoje dėl prizinės vietos ("Riešutą"), "Verdenės" klubas sekančiuose ratuose, atrodė, gan sėkmingai juda link užsibrėžto tikslo: užimti švarią pirmą vietą arba bent jau iškovoti teisę žaisti papildomą mačą dėl pirmos vietos. Pakeliui buvo įveiktas ambicingasis J.Kulikausko v. klubas, o abu mačai su pagrindiniais konkurentais "Vitražu" ir "Pamariu" baigėsi lygiosiomis.

Priešpaskutiniame rate "Verdenė" turėjo žaisti su "Fintu". Tai, kad "Fintas" prieš tai jau patyrė du dėsningus pralaimėjimus, žaisdamas su favoritais, ir nesugebėjo įveikti "Genio" klubo, atrodo, "užliūliavo" Verdenės komandą. Manau, kad širdies gilumoje "Verdenė" tikėjosi nesunkiai įveikti "Fintą" ir jau svajojo apie papildomą mačą dėl čempiono titulo su kažkuria iš komandų. Deja, "Fintas" šiuo klausimu turėjo savo nuomonę...:)

Šiame įdomiame susitikime A.Plaksij pralaimėjo G.Petraičiui, L.Vengelis -legionieriui iš Baltarusijos A.Kunitsai, A.Norvaišas sužaidė lygiosiomis su E.Petrausku ir tik "Verdenės" lyderis V.Aleknavičius sugebėjo įveikti A.Barauskį. Tuo būdu, "Verdenė", žaisdama prie "Fintą", patyrė šiek tiek netikėtą pralaimėjimą ir prieš paskutinį ratą prarado galimybę kovoti dėl čempionų titulo.

Bus tęsinys...
Re: Komandiniam pasibaigus....

Kaip minėjau anksčiau, po 5 ratų pirmavo 4-ios komandos ("Verdenė“, "Vitražas“, "Pamarys“,“ "Riešutas“), surinkusios po 8 taškus.
Apie dviejų komandų iš šio ketvertuko ("Riešuto“ ir "Verdenės“) "bėdas" ir pasiekimus varžybų finiše aš jau rašiau.

Kaip tuo metu sekėsi kitiems dviems pretendentams –"Vitražui“ ir "Pamariui“? .

Sužaidę 5-ame rate tarpusavyje lygiosiomis, abu klubai su optimizmu žiūrėjo į ateitį.

Ypač tam pagrindą galėjo turėti "Vitražas“, kuris po 5 ratų nebuvo žaidęs tik su viena iš pirmojo šešetuko pagal reitingą komandų,- "Riešutu“. Sėkmės, žaidžiant prieš šį varžovą, atveju "Vitražas“ praktiškai galėjo jau užsitikrinti minimum papildomą mačą dėl pirmos vietos. Taip ir atsitiko... Prisiminus visą varžybų eigą, galima būtų dabar pajuokauti, jog už iškovotus aukso medalius "Vitražas“ galėtų mūsų komandos nariui Šulgai bent "ačiū" pasakyti...:). (O gal ir pasakė, bet tik aš nežinau- cha cha... ).

Tuo tarpu stabiliai viso turnyro metu žaidęs "Pamarys“ 6-ame ir 7-ame ratuose įveikė pajėgius "Riešuto“ ir J. Kulikausko klubus, o aštuntame rate patvirtino favorito statusą, lengvai įveikdamas "Juodojo Rikio“ klubą.

Pagal čempionato nuostatus, dviem komandoms pasidalinus pirmą-antrą vietas ir sužaidus tarpusavyje lygiosiomis, čempionui išaiškinti
žaidžiamas papildomas 1 partijos komandinis mačas su laiko kontrole 7 min +3 sek ėjimui.
Finišavus varžyboms, išaiškėjo, kad čempionui išaiškinti laukia papildomas mačas tarp "Vitražo“ ir "Pamario“ klubų.

Šiame mače, ištraukus burtus, susidarė tokios žaidėjų poros: Smaidrys- Kybartas, Laurutienė- Valužis, Norkus- Junkurens, Kudriavcevas-Gricius.
Aš, vertindamas tokį porų sugrupavimą, maniau, jog susidariusioje situacijoje jis palankesnis "Vitražo“ komandai: ją, surinkusią didesnį "mažųjų" taškų skaičių, šiame mače tenkino lygiosios, todėl neutralizuoti abiejų komandų lyderius(Smaidrį ir Kybartą), suvedant juos tarpusavyje, jai turėtų būti lyg ir naudingiau. Aišku, lengva dabar samprotauti, kai žinai įvykusio mačo baigtį... Iš kitos pusės žiūrint, mačo baigtis, kaip parodė įvykiai, galėjo būti ir kitokia...

O dabar apie patį mačą.
Prisipažinsiu, pradėjus stebėti šį mačą, buvau iš pradžių truputį nusivylęs: vietoj mano laukto vaizdingo reginio- mačo ant 4 lentų, praktiškai
beliko stebėti tik vieną susitikimą.

Kodėl?
Todėl kad pirmosios dvi poros visai nežaidė (sutiko iškart lygiosiomis) , o susitikime Norkus-Junkurens, nepaisant abiejų žaidėjų rodomo atkaklumo ir pastangų, pozicija, mano akimis žiūrint, gan greit „pradėjo kvepėti lygiosiomis“: sužaidus debiutą ir perėjus į mitelšpilį, neatrodė kad kažkas gali toje pozicijoje suklysti ir pralaimėti... Beje, taip ir atsitiko,-nepaisant žaidžiančiųjų azarto, partija baigėsi lygiosiomis ....

Taigi, visas dėmesys šiame mače –"pusiau žaibo“ partijai Valerijus Kudriavcevas-Saulius Gricius. Šis įdomiai ir permainingai vykęs susitikimas ištirpdė mano nusivylimą, kad galiu stebėti tik vieną partiją , nes intrigos ir emocijų čia netrūko. Kudriavcevas, kaip jam buvo būdinga šiame čempionate, debiutą žaidė ne visai užtikrintai . Neužtikrintumas šį kartą jautėsi ne pačioje susidariusioje pozicijoje ar Valerijaus daromuose ėjimuose, o tame, kad laiko, perėjus į mitelšpilį, jis turėjo kelis kartus mažiau nei jo varžovas (maždaug 1 minutė prieš penkias-šešias varžovo). Pozicija pas jį tuo metu, mano akimis žiūrint, jau buvo daugiau gynybinio plano.... Bet... Žaidžiant toliau, varžovas įgija persvarą, o laiko atžvilgiu pradeda vytis ir galų gale jį pralenkia... Ta aplinkybė (laiko trūkumas) verčia Gricių skubėti, jis sužaidžia netiksliai (iš šalies žiūrint, man atrodė, kad buvo galima laimėti) ir, veikiamas faktoriaus, kad būtina laimėti (lygiosios šioje partijoje tenkino "Vitražą“, nes, kaip minėjau, pas jį buvo geresnis papildomas kriterijus, mažųjų taškų skaičius), galų gale netgi pralaimi, nes nukrenta laikas. Kudriavcevas eilinį kartą, vaizdžiai tariant, "išneša sveiką kailį“ (tai buvo jau trečias jo panašios sėkmės atvejis) ir padeda tokiu būdu "Vitražo“ komandai tapti čempionais.

Klasės skirtumas tarp pirmųjų šešių-septynių ir likusiųjų komandų yra gan ryškus. Tą akivaizdžiai rodo tiek pati čempionato eiga, tiek ir galutiniai jo rezultatai. Nenuostabu, kad pirmojo ešelono komandos nelabai domėjosi ir žinojo, o kaip ten reikalai „apačioje“. Ne išimtis šiuo atžvilgiu yra ir mūsų komanda bei aš pats,- todėl papasakoti apie kovas žemutinėje turnyrines lentelės pusėje nelabai ką ir galiu....

Nepaisant to, charakterizuoti trumpai kiekvieną komandą, net ir ne iš lyderių grupės, pabandysiu ... Tą padarysiu būsimajame tęsiny...

Bus tęsinys ....
Re: Komandiniam pasibaigus....

Čempionato rezultatų vertinimas
---------------------------------------

Prieš vertinant čempionato rezultatus, noriu atkreipti skaitytojų dėmesį į dvi pastabas:

1.
Esant nelyginiam komandų skaičiui (o paskutiniuose dviejuose čempionatuose taip ir buvo, nes dalyvavo 15 komandų), kiekviename iš turų viena komanda gauna „dovaną“-t.y. pergalę be kovos.

Lyderių pozicijose ta aplinkybė esminės įtakos neturi, nes pirmaujančios (arba, kitais žodžiais tariant, komandos iš favoritų grupės) komandos tos „dovanos“ paprastai negauna, o jei net netyčia ją ir „gauna“ ,(tai gali įvykti, nesėkmingai startavus), tai tas faktas nėra reikšmingas, nes favoritai, gavę bet ką iš autsaiderių, pergalę iškovotų. Tuo tarpu lentelės viduryje, varžyboms pasibaigus, dėl šios aplinkybės visada neišvengiamai atsiranda „laimingieji“ ir „nuskriaustieji“.

2.
Šveicariška sistema (pagal kurią ir vyksta mūsų komandiniai čempionatai) turi vieną visiems žinomą akivaizdų trūkumą:

varžyboms pasibaigus, komandos būna žaidusios su SKIRTINGAIS varžovais.

Šis faktas (SKIRTINGI varžovai) gali daryti įtaką vietų išaiškinimui, o dažnai jis tampa net lemiamu faktoriumi vietų lentelės viduryje nustatyme. Kodėl ? Todėl kad stipriausios komandos paprastai tarpusavyje spėja sužaisti ,- burtai nori-nenori suveda pirmaujančias komandas, tuo tarpu komandos, priklausančios viduriniajai grupei, sužaidžia skirtingą mačų skaičių su stipriausiomis komandomis. Čia jau kaip kam pasiseks... ..

- - - - - - -

Komandinių čempionatų praktika parodė, kad reitingai gana neblogai prognozuoja komandų šansus. Šia prasme DIDELIŲ nukrypimų (sensacijų ) paprastai nebūna.

Įdomu palyginti komandų reitingą su jų užimta vieta 2015m čempionate. Pateikiu lentelę :
(vieta pagal reitingą, klubas, užimta vieta, komandos reitingo vidurkis)


1 „Verdenė" 3 2306
2 "Vitrazas" 1 2304
3 "Pamarys" 2 2281
4 "Fintas" 4 2242
5 "Riešutas" 5 2237
6 J.Kulikausko 7 2165
7 "Genys" 10 2158
8 "Sūduva" 8 2112
9 Šilutės 9 2105
10 "Smūgis" 6 2099
11 "Juodasis Rikis" 11 2072
12 Panev. "Šviesa" 13 2007
13 Elektrėnų 15 1974
14 Kalvarijos 12 1967
15 "Smūgis-2" 14 1926


Žvelgiant į reitingų lentelę, matyti, jog didžiausias skirtumas- šuolis tarp greta pagal reitingą esančių komandų yra tarp 5 ir 6 komandų (72 reitingo taškai) bei 11 ir 12 komandų (65 reitingo taškai). Norom –nenorom peršasi išvada, jog, vertinant komandų šansus pagal reitingą, lyg ir tikslinga visas 15 čempionate dalyvavusių komandų suskirstyti į 3 grupes:
1-a grupė (favoritai)- > Komandos, esančios pagal reitingą nuo 1-os iki 5-os vietos;
2-a grupė (vidutiniokai) -> -:- 6-os iki 11-os ;
3-a grupė (autsaideriai)-> -„- 12-os iki 15-os ;

Ką rodo čempionato rezultatai? Ogi nieko, būtent šia prasme, naujo..:) Visos komandos pagal užimtas vietas ir atsidūrė būtent toje grupėje, kur jos ir buvo pagal reitingavimą, dar neprasidėjus čempionatui.

Nagrinėjam toliau...

Kaip matome iš pateiktos lentelės, vertinant 2015m. čempionato rezultatus pagal turimą reitingą ir užimtas vietas, didžiausi nukrypimai (netikėtumai) yra :
pas Telšių „Smūgį“ (4 pozicijom aukščiau) ir „Genį“ (3 pozicijom žemiau).

Lyg ir netikėtumas. Bet, turint omeny anksčiau pateiktas pastabas, paaiškinti tai yra nesunku:

1. „Smūgis“ paskutiniame rate gavo pergalę be kovos, „Genys“ aplamai tokios „dovanos“ (komandinės pergalės be kovos) negavo...;

2. „Smūgis“ žaidė tik du susitikimus su komandomis iš pirmojo penketuko, „Genys“ – net keturis;

Beje, galima būtų prisiminti, kad užpraeitais metais "Genys“,turėjęs mažiau tiesioginių dvikovų su stipriausiais klubais nei pagrindiniai konkurentai, aplenkė stiprų "Finto" klubą ir, užėmęs aukštoką 7-tą vietą, galėjo „džiūgauti“, o "Finto" klubui beliko tada skųstis fortūna.

Tuo tarpu šiemet „Genio“ klubui pačiam teko "praryti panašią karčią piliulę", kuri užpernai atiteko "Finto" klubui. Taigi, fortūna „Genio“ klubui „skolą“ grąžino, deja, pavyzdžiui, J. Kulikausko klubui ji jau kitokio pobūdžio "skolą" grąžinti vėl užmiršo.... :)

Visų likusiųjų komandų užimtos vietos nesudaro pagrindo teigti apie kažkokius didesnius netikėtumus: komandos vietų tiksliai eilės tvarka pagal esamą reitingą neužėmė, bet esami nukrypimai yra labai nedideli. Juk negalima, pav., teigti kad „Verdenė“, turinti viso labo 2 taškų reitingo pranašumą prieš „Vitražą“, privalo pagal prognozes būtinai būti aukščiau šio klubo.

Išvada:
čempionatas sportine prasme buvo labai įdomus, kovos vyko atkakliai , bet labai didelių netikėtumų praktiškai nebuvo.

P.S.
Asmeniškai man didžiausias netikėtumas buvo tai, jog, prasidėjus paskutiniajam turui, "Verdenė" iš kovos už čempiono titulą jau buvo iškritusi.. Bet net ir tai, pasikartosiu, didele staigmena vadinti negalėčiau.


Atskirai apie komandas...
-----------------------------

Bus tęsinys...
Re: Komandiniam pasibaigus....

Atskirai apie komandas
--------------------------------

Pradėsiu nuo "galiorkos" –t.y. komandų ketvertuko, užėmusių 12-15 vietas: 15 v.- Elektrėnai, 14 v.- Telšių "Smūgis-2“, 13 v. – Panevėžio "Šviesa“, 12 v.- Kalvarija.

Telšių "Smūgis-2“ komandos pavadinimas ne visai realiai atspindi tikrą padėtį, nes žaidė už šią komandą ne šio klubo antroji rinktinė, o "margo svieto" :) moterų-entuziasčių -veteranių trejetukas ir vienas telšiškis. Pagirtinas šių moterų entuziazmas ir jų noras žaisti, bet federacijos sprendimas leisti dalyvauti šiai komandai čempionate Telšių klubo „Smūgis-2“ vardu, mano nuomone, buvo labai diskutuotinas ir kėlė tam tikrų abejonių. Bet apie tai vėliau...

Žaidėjui rinkti taškus, esant komandos-autsaiderio sudėtyje, yra lengviau nei tą patį daryti, esant komandos-lyderio sudėtyje, nes tokiu atveju tenka žaisti su silpnesniais varžovais. Nepaisant to, verta atkreipti dėmesį į tai, jog net ir šiose komandose, užėmusiose vietas turnyrinės lentelės pabaigoje, buvo savų lyderių . Tai - P.Armanavičius (Panevėžio „Šviesa“), R.Viskantas (Elektrėnai), A.Jasiulevičius (Kalvarija), surinkę po „+2“.

Dvi iš šio ketvertuko komandų -Elektrėnų ir Kalvarijos, jau senokai yra klubinių čempionatų dalyvės. Ir nors nei vienai iš šių komandų nei viename iš čempionatų užimti aukštą vietą iki šiol nepavyko, vertėtų jas abi pagirti už pastovų dalyvavimą . Mano nuomone, šių dviejų komandų pastovų dalyvavimą čempionatuose bei dviejų komandų Telšių „Smūgis“ ir Panevėžio „Šviesa“ debiutavimą respublikiniame čempionate nulemia jų vadovų V.Ščeponio, R.Bačianskio, R.Steponavičienės ir P.Armanavičiaus entuziazmas ir organizuotumas.
Belieka tikėtis, kad atsiras daugiau tokių žmonių-šaškių entuziastų įvairiuose Lietuvos kampeliuose.
-----------------------

Pereinu prie „viduriniosios“ grandies-t.y. komandų, užėmusių 6-11 vietas: 11v.- „Juodasis Rikis“, 10 v.- „Genys“, 9 v.-„Šilutė“ , 8v.-„Sūduva“,
7v.- J.Kulikausko, 6v.- Telšių „Smūgis“.

Visos šios komandos yra pajėgios „įkąsti“ viena kitai , todėl ir kovos tarp šių komandų buvo labai įdomios ir intriguojančios. Manyčiau, kad stebėti
šių komandų susitikimus buvo netgi įdomiau nei stebėti komandų-favoritų dvikovas, nes galutiniai konkrečių partijų rezultatai čia buvo žymiai sunkiau prognozuojami .

Noriu atkreipti skaitytojų dėmesį į dvi aplinkybes:

a) kiekviename ture kažkuri iš komandų gaudavo „pliusą“ (komandinę pergalę be kovos);

b) pirmasis komandų penketukas skriaudė likusias komandas be pasigailėjimo (vienintelė išimtis šiame kontekste buvo lygiomis sužaistas mačas tarp "Genio" ir "Finto" komandų);

Manau, kad, vertinant "viduriniosios grandies" komandų pasiektus rezultatus, reikėtų, objektyvumo dėlei, įvertinti abi šias aplinkybes, o būtent:

1. "pliuso"(komandinės pergalės be kovos) negavo tik dvi komandos iš šios grupės –tai J.Kulikausko v. ir "Genio“ klubai;

2. statistika apie tai, kiek kartų kiekviena iš šių komandų kovojo su pirmuoju komandų penketuku, yra tokia:

"Juodasis Rikis“ -3, "Genys“-4 , ,"Šilutė“- 3 , "Sūduva“-3 , J.Kulikausko- 4, Telšių "Smūgis“- 2

Aišku, kad 2 klubai –t.y. J.Kulikausko v. komanda ir ypatingai "Genys", nes teužėmė 10 vietą, gali skųstis fortūna.

Nepaisant šveicariškos sistemos palankių burtų (tą rodo išvardintos aplinkybės), verta pasveikinti varžybų debiutantą, Telšių "Smūgį“, užėmusį aukštą 6-tą vietą.

Trumpai apie "vidurinės grandies" komandų žaidėjus.
-----------------------------------------------------------------

Telšių "Smūgį" į priekį pagrindinai traukė du žaidėjai –tai P.Varpiotas ir M.Klimas, surinkę po solidų taškų skaičių (po „+4“ ).

J.Kulikausko v. klubo lyderiu netikėtai (bent man) tapo jaunasis M. Spranaitis, surinkęs +4, gan stabilus buvo J.Danilevičius (+2), bet nesėkmingai šį kartą šioje komandoje žaidė V.Vilčinskaja (-3) ir Ž.Sokolovas (-2).

"Genio" komandos lyderiais, kaip ir tikėtasi, buvo K.Blaževičius (+3) ir D.Dailydė (+2).

"Sūduvos" ir "Šilutės" komandos savo tarpe aiškių lyderių pagal surinktų taškų skaičių neturėjo.

Nepadėjo "Juodojo Rikio" komandoje daugmaž tolygiai žaidusiems ukmergiškiams legionierius iš Kauno E.Jurkynas, parodęs blogiausią komandoje asmeninį rezultatą (-2).
-----------------------------------------

Prisiminus iki šiol vykusių čempionatų statistiką, pirmojo penketuko komandas prieš čempionatą galima buvo apibūdinti maždaug taip:

"Verdenė“ – priešingai praėjusiems metams, kai buvo vienas lyderis (Aleknavičius), šiemet turi jau 2 lyderius (Aleknavičius ir Norvaišas) ir neturi, kaip ir pernai, silpnų lentų; komandos užnugaris, atėjus Plaksij, dar labiau sustiprėjo....

"Vitražas“- turi, kaip ir pernai, du lyderius (Smaidrys ir Norkus) ; atėjus V.Kudriavcevui, šiemet nebeturi, priešingai praėjusiems metams, silpnos vietos;

"Pamarys“- šiemet turi tik vieną lyderį Kybartą (pernai buvo du), bet turi , kaip ir pernai, labai tvirtą užnugarį, nes atėjo prityręs žaidėjas meistras Jurkurens;

"Fintas“- komanda, neturinti aiškių lyderių, tačiau neturinti ir silpnų vietų,- labai lygi, solidi sudėtis (komandoje -4 patyrę meistrai !) ;

"Riešutas“- nežaidžiant Domčevui ir Mieldažiui, situacija, lyginant su praeitimi, pablogėjo dvigubai:
beliko vienas taškų "gamintojas" (Puočiauskas), o ir tam kažin ar beužteks "gazo";

Karaliui tapus nebe atsarginiu komandos žaidėju, pagrindiniams konkurentams jis taps viliojančiu "kąsniu";


Tokios buvo komandų charakteristikos , o dabar pateikiu komandų- lyderių kiekvieno komandos nario realiai surinktus taškus pagal principą "pergalių skaičius minus pralaimėjimų skaičius" :

"Verdenė“ : Aleknavičius +5 (2 vieta ), Norvaišas +5 (9 vieta); Plaksij 50 proc (35 vieta), Vengelis -1 (46 vieta) , Lipkevičius- 50 proc;

"Vitražas“ : Norkus +7 (!) (1 vieta) , Smaidrys +4 (6 vieta) ; Laurutienė +1 (18 vieta); Kudriavcev -1 (33 vieta);

"Pamarys“ : Kybartas +5 (3 vieta); Jurkurens +2 (14 vieta) ; Gricius +2 (22 vieta); Valužis 50 proc.(26 vieta); Buivydas -1 lygios;

"Fintas“: Kunitsa +5 (5 vieta) ; Petrauskas +4 (7 vieta); Petraitis 50 proc.(28 vieta); Barauskis -2 (44 vieta) ;

"Riešutas“ : Puočiauskas +5 (4 vieta); Žutautas +1 (19 vieta); Karalius +1 (21 vieta) , Šulga 50 proc. (27 vieta) ;

Galutiniai čempionato rezultatai patvirtino anksčiau pateiktas komandų charakteristikas.

Tai manęs, tiesą sakant, labai ir nenustebino... Daugiau nustebino tai, kad asmeninių lyderių atžvilgiu jos pasitvirtino 100 proc., nes visi nurodyti komandų lyderiai rinko ne mažiau +4, buvo savo komandose pagrindiniai taškų "gamintojai" bei užėmė aukščiausias vietas visų dalyvių asmeninėje įskaitoje. Pridursiu, kad ir teiginys apie tvirtą "Pamario" komandos užnugarį, net ir netekus jai vieno iš lyderių, pasiteisino.

Kalbant atskirai apie "Riešuto" komandos pasirodymą, priminsiu, kad išankstinėse prognozėse aš bene labiausiai būgštavau dėl dviejų dalykų:

1. aš pats dėl veteraniško amžiaus neatlaikysiu varžybų krūvio, todėl nebesugebėsiu būti, kaip kad būdavo iki šiol, "taškų gamintoju";

2. Karalius, atėjęs iš atsarginių, neatlaikys pagrindinių konkurentų spaudimo.

Pasibaigus čempionatui, galiu konstatuoti, kad, ačiū dievui, man pačiam taškus rinkti sekėsi gerai.

Karalius visumoje žaidė neblogai, deja, kaip ir buvo galima laukti, žaisdamas prieš pagrindinius konkurentus, neatsilaikė.

Tai, kad nepavyko užimti prizinės vietos, nulėmė ir šiek tiek prastesni (nei kad buvo tikėtasi) Virgio ir ypač Liutauro Šulgos rezultatai. Bet yra kaip yra, o vietą galutinėje mūsų komanda užėmė tą, kurią aš ir prognozavau prieš čempionatą.

Pateikiu dar vieną įdomią statistiką: kiek kiekviena komanda iš stipriausiųjų penketuko pralaimėjo asmeninių susitikimų-mikromačų.

Štai ji:

"Vitražas“- 2
"Pamarys“ -2
"Verdenė“- 4
"Fintas“- 5
"Riešutas“ -5

Pridursiu, kad likusios komandos pagal šį rodiklį atsilieka gan ženkliai.

Visada tvirtinau, kad komandiniuose čempionatuose komandos nariui yra svarbiausia nepralaimėti savo mikromačo. Pateikta statistika dar kartą
patvirtina šį teiginį- juk dėl čempiono vardo ir kovojo dvi komandos, pirmavusios pagal šį rodiklį.

Kai kurios išvados bei samprotavimai apie dabartį ir ateitį.....
----------------------------------------------------------------------

Bus tęsinys....
Puslapis: 1

Sprendimas: UAB "Rivilė"