Europos "100" šaškių veteranų čempionate, kuris vyko Berlyne spalio 9-15 d. , Lietuvai atstovavo trys žaidėjai . Be pastoviai paskutiniais metais šiame čempionate dalyvaujančio Edvardo Bužinskio , jame šį kartą debiutavo ir du "Riešuto" klubo atstovai: Vaidas Puočiauskas ir Virgilijus Žutautas. Turnyrui pasibaigus, galima konstatuoti , jog turnyras Lietuvos atstovams buvo gan sėkmingas : Edvardui pavyko susigrąžinti čempiono titulą , o debiutantai labai liūdėti dėl pasiektų rezultatų irgi neturi pagrindo : aš surinkau „ + 1“ , Virgis- 50 proc. ; mūsų užimtos vietos (tarp 57 žaidėjų iš 12 šalių) yra pirmoje turnyrinės lentelės pusėje.

Pirmąją varžybų dieną vyko tik „žaibo“ turnyras .Jame žaidė ne visi pagrindinio turnyro dalyviai . Kai kas atvyko žymiai vėliau, kai kas jame žaisti atsisakė . Kadangi po kelionės jautėmės pavargę (norint spėti į lėktuvą Kaunas-Berlynas , teko keltis labai anksti –apie 3 val. nakties ), aš ir Virgis nusprendėme „žaibe“ nežaisti . Edvardas „žaibe“ žaidė, bet , matomai, nuovargis po kelionės padarė įtaką ir jo žaidimui. „Žaibo“ turnyre po kažkelinto turo organizatoriai padarė pauzę-pertrauką . Po jos Edvardas nebesugebėjo susikoncentruoti , patyrė tris pralaimėjimus iš eilės ir taip prarado ne tik lyderio pozicijas, bet ir viltis iškovoti „žaibe“ aukštą vietą.

Nežinau, drįstu tik spėlioti (čia galėtų pats Edvardas tiksliau pasakyti) , bet tie pralaimėjimai „žaibo“ turnyre , mano nuomone , šiek tiek pakoregavo Edvardo žaidimo taktiką ir pagrindiniame turnyre: žaidė jis turnyre gana ramiai , nesistengdamas laimėti bet kuria kaina, ir , darydamas lygiąsias su žaidimo klase jam nusileidžiančiais varžovais, perdaug dėl to nepergyveno. Matomai, supratęs kad sportinė forma nėra labai gera, Edvardas nusprendė žaisti, „nedrumzdamas vandens“... Pasirinkta taktika buvo gan atsargi, bet ji pasiteisino: iškovotų pergalių pirmuosiuose ratuose užteko, kad, surinkus "+3" ,įvykusiose 1-6 vietų dalybose užimti pirmąją vietą dėka geresnio koeficiento. Turint omeny Edvardo žaidimo klasę bei reitingą , kuris buvo aukščiausias tarp visų turnyro dalyvių , iškovota jo pirmoji vieta nebuvo kažkokia staigmena ar netikėtumas. Dar prieš prasidedant turnyrui, buvo aišku, kad jis yra vienas iš pagrindinių favoritų ir į prizinį trejetuką turėtų patekti .

Šiek tiek sunkiau buvo prognozuoti tokių varžybų (šimtalangėmis šaškėmis) debiutantų (mano ir Virgio) galutinį rezultatatą...

Bus tęsinys....

Paskutiniu metu man su turnyrų prognozėmis sekasi labai gerai (visumoje tai netgi geriau nei pačiam žaisti –cha cha...) : beveik absoliučiai tiksliai atspėjau Lietuvos rusiškų šaškių čempionato dalyvių galutines vietas, teisingai atspėjau visus LR veteranų abiejų čempionatų prizininkus, absoliučiai tiksliai- „100“ komandinio čempionato prizininkus bei „Riešuto“ taurės prizininkus. Vienintelis turnyras, kuriame prognozuodamas truputėlį „nepataikiau“, buvo LR „100“ finalas (ten mane nustebino Kudriavcevas , o nuvylė Volosionkinas...)

Šį kartą mano prognozė(ją prieš turnyrą pasakiau Virgiui) ,kad Edvardas bus pirmas, o mūsų abiejų rezultatas turėtų būti "+1 rajone" , buvo kaip "pirštu į akį" : Edvardas ir buvo pirmas, aš surinkau +1,Virgis -50 proc. Gaila, kad nedalyvavau jokiame totalizatoriuje -cha cha....

Virgio žaidimas Berlyne man kažkiek priminė mano paties "pirmąjį tarptautinį krikštą šimtalangėse šaškėse " Ispanijoje , Salou turnyre. Panašumas, mano akimis žiūrint ,buvo tame, jog šiame turnyre Virgis (panašiai, kaip tada Salou turnyre aš ) , stengėsi žaisti labai atidžiai, neskubėdamas, po kelis kartus pertikrindamas mintyse savo paskaičiuotus variantus,nes jam labai jau nesinorėjo būti , pasibaigus turnyrui, "turnyro uodegoje". Toks žaidimas turi savų pliusų ir savų minusų ....Kaip ten bebūtų, bet Virgis šiame turnyre, panašiai kaip aš Ispanijoje (tada man tai pavyko padaryti netgi su gera atsarga...), savo pagrindinį tikslą (nebūti autsaiderių grupėje ) įvykdė. Juokinga , bet faktas: šiame turnyras Virgis iš 9 žaistų susitikimų su visais 7 vyrais sužaidė taikiai, o dvi rezultatyvios (1 laimėta, 1 pralaimėta) jo partijos buvo sužaistos su moterimis. Išvadas darykit patys – cha cha.....

Po turnyro Ispanijoje čia ,Berlyne aš pats jau žaidžiau su nuotaika , kad "velnias ne toks baisus kaip jį paišo". "Velnias iš tikrųjų nebuvo baisus" , nes, kaip bebūtų keista, prasidėjus mitelšpiliui, praktiškai visose partijose
turėdavau arba pranašumą arba "bent jau ne blogiau". Bet su įgyto pranašumo realizacija ir su taktika mano reikalai buvo visai prasti: iš keturių partijų , kuriose turėjau didelį ir aiškų pranašumą ir turėjau rinkti, normaliai vertinant , minimum 3-3,5 taško (t.y. +2 ar +3 ) , tesurinkau 1,5 (t.y. „-1“) . Vienoje iš šių partijų , endšpilyje , kuriame , atrodė, neįmanoma neišlošti, "sugebėjau" pats užforsuoti lygiąsias: pasirinkęs forsuotą tęsinį, nepastebėjau, kad man pačiam teks vienu momentu su savo damke kirsti priešininko šaškę, kitoje partijoje pakliuvau ant nesudėtingo kombinacinio smūgio ir teko netgi pralaimėti.

Truputį apmaudu buvo dar ir dėl to, jog, turėdamas "+1" po 7 turų , sekančiuose paskutiniuose 2 turuose, turėdamas aiškią persvarą, neradau gan paprastų laimėjimų ir tuo pačiu praradau realią galimybę atsidurti pačiame turnyrinės lentelės viršuje (priminsiu, jog turnyro nugalėtojai tesurinko po "+3")

Mano mėgiama, dažnai kartojama frazė yra :
Pasibaigus turnyrui, esi toje vietoje, kurios buvai vertas ....

Belieka ją pačiam sau ir pritaikyti-cha cha....

Bus tęsinys...

P.S.
Nuotraukas , kaip įprasta, rasit skyrely "Nuotraukos"....

Turnyro dalyvių tarpe buvo ir žaidėjų su garsiom šaškininkų tarpe pavardėm : pavyzdžiui, buvęs pasaulio čempionas V.Ščiogolevas (Rusija), buvęs TSRS prizininkas V.Rac, daugkartinis TSRS finalų dalyvis meistras S.Geršt, olandas A. Šotanus. Aišku, solidus minėtų žaidėjų amžius daro įtaką jų žaidimui. Manau , būtent dėl šios priežasties iš minėtų žaidėjų tik A.Šotanus sugebėjo patekti į pirmąjį šešetuką.

Šiaip galima buvo pastebėti tendenciją, kad šiame šveicariška sistema vykusiame turnyre pergalės tarpusavio susitikimuose žaidėjų grupėje , kuri buvo surinkusi pliusą, buvo retos ,- dauguma susitikimų baigdavosi taikiai.
Minėta tendencija ir nulėmė , kad varžybų nugalėtojams užteko surinkti „+3“ . Turint omeny, kad ratų buvo 9, o dalyvių buvo net 57, tai išties retokas atvejis mano varžybų praktikoje.

-----------------------------------------------------------
Čempionato organizacija , vertinant 10 balų skale, mano nuomone , verta 8 balų .

Pliusai :

Erdvi salė su patogiais stalais ;
Neblogas inventorius (lentos, laikrodžiai);
Žaidimo salė, viešbutis, maitinimosi vieta – viskas arti ;
Viešbutis prabanga neišssiskyrė, bet jis buvo tvarkingas, sąlygos normalios ; gyvenom po 2;
Varžybų tvarkaraštis , kuris man asmeniškai patiko (žaidžiama buvo rytais, turas nuo 8,30, - todėl po žaidimo galima buvo visą likusį dienos laiką skirti Berlyno apžiūrėjimui) ;
Varžybų dalyvių atvykimas ir išvykimas buvo suorganizuotas puikiai , nes abiem atvejais organizatoriai savo transportu mus nuvežė maršrutu aerouostas- viešbutis.

Dar aukštesnį balą skirti čempionato organizacijai trukdo tik tai, kad čempionatui nebuvo surinkta sponsorinių lėšų (prizinį fondą sudarė dalyvių starto mokestis) bei negausus maitinimosi patiekalų pasirinkimas (nors už tokias nedideles vokiškais masteliais kainas vargu ar galima tikėtis kažko geresnio...).
-----------------------------------------------------------

Na o mes , trys Lietuvos atstovai šiame čempionate , savo laisvalaikį praleidome gan gerai, nes Berlyne tikrai yra ką pažiūrėti....