Riešutas UAB "Rivilė" http://www.rivile.lt

Naujausi pranešimai...
A.Domčevo įspūdžiai, grįžus iš Italijos (0)
2019m. tarptautiniai turnyrai ... (0)
2018m. komandinis (tęsinys 6) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 5) (0)
2018 komandinis (tęsinys 4) (0)
2018 komandinis (tęsinys 3) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 2) (0)

2007 - 19: 618838
07.15: 143

Užsiregistruoti | Prisijungti/atsijungti

Apie šaškes[<<Atgal]

PranešimasAutorius
Kulikausko v. memorialas
Š.m. MEMORIALO ypatumai:
----------------------------------

1. Dalyvių gausa: prie „64“ lentos buvo net 56 dalyviai, prie „100“ – 33 dalyviai.

2. Didelis užsieniečių (ne Lietuvos) žaidėjų būrys (21) .

3. Turnyro data nesutapo (mano turimomis žiniomis) su kitų šaškių varžybų datomis. Nepaisant minėto fakto , eilės
pajėgių žaidėjų , paprastai dalyvaujančių šiame memoriale , šį kartą nebuvo. O būtent: prie "64" lentos neišvydome Smaidrio, Domčevo,
Valužio, Barauskio,Blaževičiaus , prie "100" lentos- Mardoso, Petrylos .

4. Priešingai paskutinių metų tradicijoms, šį kartą "100" turnyras pagal dalyvių pajėgumą, mano nuomone, ne tik kad nenusileido "64" turnyrui, bet netgi buvo stipresnis (būtent į "100" turnyrą atvyko daugiau pajėgių svečių: latviai Misans, Butulis, estas Varik, rusas Napreenkov).

5. Tiek viename, tiek kitame turnyre buvo ir taip vadinamų perbėgėlių, kurie "išdavė" savo mėgiamą šaškių rūšį ir šiame turnyre perėjo į kitą stovyklą.: "100" turnyre žaidė "rusakai" Puočiauskas ir Petraitis, o "64" turnyre žaidė šimtalangininkas Danilevičius.

6. Federacijos sprendimu "100" turnyrui buvo dar suteiktas papildomas statusas: iš šio turnyro 2 žaidėjams galima buvo patekti į Lietuvos "100" finalą.


Trumpai apie turnyrus:
-------------------------

"64" turnyre didesnių netikėtumų nebuvo: turnyrą laimėjo pagrindinis favoritas Andrius Kybartas , o
visi pagrindiniai jo galimi konkurentai į dešimtuką pateko.
Turnyras parodė , jog Šiauliuose
bręsta naujas talentas -jaunasis Norkus.

Malonu, kad "100" turnyrą pelnytai laimėjo "Riešuto" klubo atstovas Volosionkinas. Šiame turnyre jo žaidimas išsiskyrė savo stabilumu . Pažymėtina, kad ,mano nuomone, nei vienoje (!) partijoje beveik jokiu momentu (!!) Viktoras neturėjo blogesnės pozicijos nei jo priešininkas .

Svečiai latvis Butulis ir estas Varik jau prieš turnyro pradžią buvo priskiriami prie favoritų, ką jie ir įrodė.
Didžiausias "100" turnyro netikėtumas, bent aš manau, yra nelabai sėkmingas Roberto Misans žaidimas ... Nemanau, kad jį tenkina jo užimta šiame turnyre 7 vieta.


O toliau asmeniniai įspūdžiai iš
--------------------------------
"100" turnyro ....
---------------------

Lyginant su praėjusiais metais , šiemet žaidžiau kaip niekad daug: paprastai per metus sudalyvauju 3- 4 turnyruose, o iki šio turnyro jau buvau sužaidęs 8 turnyruose. Žaidimu jau buvau , kaip sakoma, "prisisotinęs" ir minčių apie tai ,kad žaisiu šiame turnyre, tikrai nebuvo. "Išprovokavo" mane sužaisti Roma Šidlauskienė : man užsiminus, kad esu "prisižaidęs" ir didelio noro dalyvauti neturiu, jinai pasiūlė, kad sužaisčiau 100-ėmis. Pradėjau mąstyti ta linkme ir nusprendžiau: na taip, 100-ės tai gal dar ir "nepabodo". Jei pamatysiu, kad 100 turnyre žais ne vien jaunimėlis, tai sudalyvausiu. Kai, atėjęs į turnyro atidarymą, sutikau Kęstą Gecevičių, estą Varik, pamačiau , kad užsirašę jau žaisti Volosionkinas, Kudriavcev , tai abejonių( ar žaisti) nebeliko...

Turnyro starte žaidžiau su Kęstu Gecevičium. Labai nesinorėjo pralošt 1 rate, todėl žaidžiau visą partiją gan įsitempęs. Partijos pabaigoje, kai žaidimas supaprastėjo ir gavau aiškią persvarą , nusiraminau, o mintyse beveik jau užsirašiau sau tašką...Atpildas už tai atėjo greit,- "žioptelėjau" paprastą smūgelį „ant daugumos“ (tiesą sakant , aš apie tą daugumą paprasčiausiai užmiršau ...) ir iš turėtos persvaros nieko neliko. Man dar pasisekė , kad praleistas smūgis nebuvo „mirtinas“-po jo pozicija tapo lyginė ...

Antrame rate ,pažiūrėjęs į burtus, labai nustebau, kad mano varžovu tapo Misans (po lygiųjų 1 rate tikėjausi aiškiai lengvesnio varžovo ir net pradėjau Misans klausinėt, ar tikrai jis sužaidė 1 rate lygiosiom...) Labai jau nesinorėjo su juo lošt pačioj turnyro pradžioj, nes buvau įsitikinęs, kad šansų neturiu ir mintyse "save palaidojau"....Po to pradėjau save drąsint ir guosti, kad gal ir gerai-juk įdomiau su stipriais žaisti , o ir "pamokų gauti" kartais verta...
Savo nuostabai iš debiuto "išėjau be ypatingų problemų" , o mano paties pozicija, partijai tęsiantis, man vis labiau patiko. Nesusilaikiau ir "drėbtelėjau"
Misansui frazę, kad labai jau jis įtartinai, mano nuomone, žaidžia, ir kitas , stipresnis už mane žaidėjas, jį priverstų "prakaituoti" , į ką Robertas atsakė, kad jis taip (tokiu stiliumi) visada žaidžiąs..Gal taip , o gal ir ne (visgi manau, kad ne..) . Kažkur partijos viduryje aš širdies gilumoje pradėjau tikėti sėkminga partijos pabaiga, bet iš kitos pusės ir prisibijojau, kad kažką paprasčiausiai žioptelsiu ar "pakliūsiu ant taktikos". Bet "povandeninių rifų" šį kartą daug nebuvo ir Robertui teko pasiduot.... Po šitos pergalės jau galėjau džiūgauti : kaip bepasibaigtų turnyras, bet pasigirti jau turėsiu kuo (vis tik Misans net ir pasaulio bei Europos čempionatuose retokai pralošinėja . Beje, Sigis, komentuodamas mūsų susitikimą , matomai blogai suskaičiavo šaškes žiūrėdamas, nes nei vienu momentu aš be šaškės nebuvau... )

3 rate lengvai aplošiau kažką iš nestiprių latvių ir atsidūriau lyderių grupėje.

Išlošus pieš Misans (pagal objektyvius rodiklius stipriausią turnyro žaidėją) , jau buvo galima ir "rožinių" svajonių turėti (na o kodėl prieš kitus nepabandžius to padaryti ?!... ) . Bet, man pradėjus galvoti apie "aukštas materijas"(centro strategiją, silpnus flangus ir ir pan.), sekantys trys ratai greitai mane "nuleido ant žemės" ir parodė, ko aš vertas (cha cha…),- sekė trys pralaimėjimai iš eilės :

4 rate ,žaisdamas su latviu Butuliu , mitelšpilyje ieškojau ne lygiųjų ,o kaip gauti pranašumą .Galvojau, kad lygiąsias tai padarysiu bet kaip ,bet pasirodė, kad, bet kaip žaisdamas , tai tik pralošt ir tegali –cha cha…(kai pamačiau, kad gresia paprasta šaškės auka , jau buvo per vėlu.)

5 rate prieš latvį Cilevičs partijos metu stengiausi gauti poziciją , kurią ir gavau realiai…Bet visa bėda buvo ta, kad minėtoje trokštamoje ,"išsvajotoje" pozicijoje daryti ėjimą reikėjo man, o ne priešininkui (aš gi, skaičiuodamas iš toliau, kažkodėl buvau įsitikinęs priešingai- cha cha). Pozicija iš "išsvajotos" tapo pralošta...

6 rate ,darydamas greit ėjimus prieš Sabiną Kovalevskają , galvojau apie praeitas 2 partijas, keikdamas save už per didelį optimizmą (abi juk laimėt norėjau-cha-cha..) , ko pasėkoje "žioptelėjau" Sabinos elementarią dviejų ėjimų kombinaciją . Gerai, kad tą dieną daugiau turų nebuvo-cha- cha… (manau, kad ir likusias tos dienos partijas būčiau pralošęs...)

Grįžęs namo, nusprendžiau , kad vis tik lošt "nė velnio nemoku" , o turnyras nieko gero man jau nebežada ir reikia tiesiog formaliai jį pabaigt.
Mavo nuostabai , kai jau lošiau be didelio entuziazmo, pergalės vėl atėjo. Visas tris paskutinės dienos partijas laimėjau . Latvį Galavskį , vis didindamas persvarą ,"užspaudžiau" poziciškai; veteraną Telšinską pagavau ant elementarios kombinacijos, o Kovalevskį pavyko "užpainioti": vienu momentu jam reikėjo rasti porą tikslių ėjimų, kad nepralošt šaškės ar nepakliūt į gan blogą padėtį , bet, tur būt, jau veikiamas nuovargio, varžovas nesurado tikslios gynybos, aš forsuotai laimėjau šaškę, o po to lengvai ir partiją.

Žaisti per dieną 3-4 ratus sunku visiems, bet ypač tai liečia vaikus ir veteranus . Nors ir jaučiausi po turnyro gan pavargęs, bet
galutiniu rezultatu galiu būti visai patenkintas: taškais surinkau +2 , vietą žaisti Lietuvos finale išsikovojau....
Puslapis: 1

Sprendimas: UAB "Rivilė"