Kovo 20-21 d. Vilniuje įvyko Europos vyrų ir moterų "100" šaškių žaibo čempionatai . Laiko kontrolė pagal Fišerio sistemą : po 5 min kiekvienam žaidėjui visai partijai ir +3 sek. už padarytą ėjmą .
Moterys (23) žaidė ratų sistema. Čempione tapo T.Tansykuzhina (Rusija) ,sekančias dvi prizines vietas užėmė I.Platonova (Rusija) , Z.Golubeva (Latvija) .
Iš mūsiškių geriausiai pasirodė L.Adlytė , užėmusi 10 vietą . Dar žaidė S.Kovalevskaja, V.Vilčinskaja, R.Navickaitė , M.Kasputytė ,užėmusios atatinkamai 13,16,20 ir 23 vietas.
Vyrų tarpe žaidė 43 dalyviai . Pirmąją varžybų dieną buvo žaidžiama ratų sistema, atskirai 2 pogrupiais. Į finalą iš kiekvieno pogrupio pateko po 10 dalyvių. Finale , vertinant pogrupio rezultatus, buvo vertinami tik tarpusavyje sužaisti susitikimai. Nors šiame čempionate dalyvavo gan gausus ( 13 ) Lietuvos atstovų būrys, prieš čempionatą aš prognozavau, kad , išskyrus pagrindinius mūsų favoritus E. Bužinskį ir A.Domčevą, prasibrauti į finalą iš Lietuvos atstovų tegalės V.Volosionkinas ir , gal būt, turint omeny kovingumą, jauną amžių ir bendrą aukštesnio lygio varžybų patyrimą, A. Kybartas.
Realybėje panašiai ir atsitiko. Abu mūsų "100" šaškių lyderiai į pagrindinį finalą pateko gan nesunkiai. Į jį dar sugebėjo "prasimušti" V.Kudriavcev, pateikęs ,bent jau man asmeniškai , šiokį tokį netikėtumą . Nepasisekė Viktorui Volosionkinui, likusiam "per plauką" nuo pagrindinio finalo, Andriui ten patekti irgi nepavyko, gi kiti mūsiškiai ten patekti realiai nelabai ir pretendavo.
Čempionu tapo A. Baliakin (Olandija),antras-R.Misans (Latvija), trečias –M.Amrilajev (Rusija).
Man pavyko gan gerai prognozuoti čempionato nugalėtojus ,nes neatspėjau tik vieno prizininko ( vietoj Amrilajevo aš buvau įrašęs Valnerį). Tur būt, mažai kas atspėjo , kad R.Misans bus prizininku, bet man buvo atspėti šiek tiek lengviau :
a) būdamas lietuviu, aišku, kad turėjau sirgti už broliukus latvius
b) žinojau , kad Robertas priklauso "bliciorams"
c) buvau netgi asmeniškai suinteresuotas geru jo rezultatu : Kulikausko v. Memoriale man pasisekė prieš jį laimėti . Norėjosi ,kad "buvusi auka" pasiektų kuo geresnį rezultatą ,- galėsiu bent tuo pasigirt tada(cha cha...)
Savo žaidimo klasę patvirtino E.Bužinskis , užėmęs aukštą 9 vietą . Aišku, kad pačiam Edikui norėjosi pakilti dar aukščiau, bet vieta pirmajame Europos dešimtuke yra visada garbinga .
Nemanau, kad patenkintas galutine savo vieta finale (12-ta) liko A. Domčev.
Viktoras Volosionkinas , nepatekęs į pagrindinį finalą, "reabilitavosi" - antrajame ešelone jis užėme pirmąją vietą ir praktiškai konkurentų dėl pirmos vietos ten neturėjo.V.Kudriavcev, patekęs į pagrindinį finalą, jame, kaip sakoma, "toli nenužygiavo ",-liko 19-tu iš 20 . Ta proga mes su su Viktoru, prisiminę rusišką patarlę, pabandėm pritaikyti ją turnyrui ir juokavome :
"geriau būti kaime pirmu nei mieste paskutiniu..."
A.Kybartas pritarė mano nuomonei, kad , nepatekus į pagrindinį finalą , toliau rodyti didelį sportinį entuziazmą nelabai ir besinori , - būtų žymiai įdomiau stebėti pagrindinį finalą nei patiems žaisti , aiškinantis žemesnes vietas.
Jaunimas, manyčiau, sužaidė pagal savo galimybes...
Aš pats , skeptiškai vertindamas savo žaidimą "100“ šaškėse, prieš varžybas svarsčiau , ar iš viso verta dalyvauti,- gal verčiau pabūti žiūrovu.
Labai nudžiugau, sužinojęs, kad varžybos dėl gausaus dalyvių skaičiaus bus vykdomos 2 etapais : pusfinalis ir finalas. Taigi , abu savo norus galėsiu patenkinti: ir pažaisti (pusfinaly) ir pabūti žiūrovu , stebint finalą. Deja , dideliam mano nusivylimui, žaidėjai, nepatekę į pagrindinį finalą, turėjo žaisti ir toliau : t.y. kovoti tarpusavy dėl 21-43 vietų.
Turiu pripažinti,kad (priešingai negu man ir Kybartui) daugumai žaidėjų (ypač jaunimui) ,tai netgi patiko...
O man pačiam buvo kilusi mintis antrąją varžybų dieną atsisakyti žaisti : ypatingo stimulo kovoti dėl aukštesnės vietos, žaidžiant ne finale, nemačiau, o stebėti pagrindinio finalo dvikovas man labai rūpėjo...Bet ... Jei būčiau atsisakęs žaisti , antros dienos susitikimuose man būtų užskaityti pralaimėjimai . Likti tokiu atveju paskutiniu labai jau nesinorėjo , todėl buvau priverstas žaisti ir aš. Galvojau ,kad gal dar pavyks įgyvendinti "atsarginį" planą : siūlyti prieš partiją lygiąsias savo priešininkams ir tada eiti žiūrėti, kaip žaidžia pajėgiausieji.... Deja, ir čia mano svajonėms nebuvo lemta išsipildyti(cha cha...) Visi priešininkai , kaip susitarę , norėjo žaisti ir į kalbas apie lygiąsias neįsileisdavo . Po keletos tokių pasiūlymų aš supratau, kad mano pastangos bergždžios. Vaizdžiai tariant, "viena akimi " stebint stipriausiųjų žaidimą (varžybos vyko toje pačioje salėje) , kita - žiūrint į savo lentą, greitai supratau , kad , norint nelikti vienoje iš pačių paskutinių vietų , šitą stebėjimą reikia mesti ir pradėti "rūpintis tik savo kailiu" (cha cha...)
Vieninteliai žaidėjai , supratę "mano idėjas" ir joms pritarę , buvo A.Kybartas ir S.Venskus. Kadangi su Steponu dar reikėjo žaisti, tai sutikom lygiom be žaidimo; taip nors vieną turą galėjau laisvai "pažiopsot" į lyderių žaidimą... .
Mes visada draugiškai tarpusavy pabendraujam su Andrejum Napreenkovu , kai jis atvažiuoja žaisti į Lietuvą . Todėl ,žaisdamas su juo, irgi tikėjausi "laisvo grafiko" . Tačiau jis mane nuvylė ,atsisakęs pasiūlytų lygiųjų. Tai mane labai "supykdė" (cha cha...). Laimėjus partiją prieš Andrejų , piktdžiugiškai pagalvojau: "čia tau už tai" , kad nedavei man pasižiūrėti, kaip vyksta finalas.
"Bežiopčiojant" į lyderių žaidimą, pabėgti iš paskutiniųjų vietų man pačiam pavyko , tuo ir teliko pasidžiaugti...
Bus tęsinys....