Visai neseniai baigėsi respublikos rusiškų šaškių finalai ir tuo pačiu paaiškėjo visi Lietuvos šaškių čempionai bei prizininkai prie „64“ langelių lentos .
Moterų rusiškų šaškių finale žaidė 9 dalyvės, vyrų – 12 .

Pabūsiu džentelmenu ir pradėsiu šį kartą ,priešingai nusistovėjusioms tradicijoms, nuo moterų finalo, o apie vyrų finalą parašysiu vėliau. Jeigu vyrų finaluose jaunimo palyginti dar mažokai, tai moterų finale ,priešingai vyrų finalui, buvo tik dvi vyresnės kartos žaidėjos: tai Stasė Ingaunytė , kurią jau drąsiai galima priskirti prie veteranių, ir patyrusi, dar „pakankamai parako ir kovos azarto“ turinti daugkartinė Lietuvos čempionė Sandra Laurutienė. Manau , kad Sandra pelnytai tapo prizininke , o Stasei rimtai pakovoti su jaunomis varžovėmis dėl prizinių vietų sukliudė objektyvios priežastys. Priminsiu, kad S. Ingaunytė buvo amžiumi vyriausia, ji yra šaškininkė –neregė ir žaisti 2 ratus per dieną , tuo labiau kai žaidžiama su priešininku ne po 1 partiją , o mikromačais iš 2 partijų , jai tiesiog buvo fiziškai per sunku . Aš įsitikinęs, jei turnyre reikėtų per dieną žaisti po 1-2 partijas , o ne po 4 , Stasė tikrai sužaistų geriau, nes žinau tikrąjį jos pajėgumą .
Daugelis,tame tarpe ir aš, prognozavo , kad turnyrą laimės Kulakauskaitė . Šios prognozės pasitvirtino . Simonos pasitikėjimą savo jėgomis , manau , sustiprino ir prieš pat čempionatą laimėtas studentų turnyras.
Antros vietos laimėtoja Sabina Kovalevskaja mano dėmesį atkreipė jau seniau, kai žaidė Marijampolės turnyre, kur jos žaidimas paliko visai neblogą įspūdį, todėl jos užimta aukšta antra vieta manęs nenustebino.Manyčiau , kad ši jauna žaidėja ateity dar tobulės ir ateity,jeigu nuoširdžiai dirbs, gali tapti rimta konkurente Simonai.

Pabaigai , šnekėdamas apie moterų turnyrą , nukrypsiu nuo temos, bet nesusilaikysiu nuo komplimento varžybų dalyvėms: seniai šaškių varžybose aš bemačiau tiek daug simpatiškų merginų vienu metu.

Vyrų finalas
Pažvelgus į galutinę vyrų finalo turnyrinę lentelę, ypatingų netikėtumų nematyti:
priekyje tie, kam ir buvo iš anksto priskiriamas favoritų vaidmuo, gale- irgi , galima sakyti, iš anksto „prognozuoti“ autsaideriai.
Aš pats , nespėliodamas tikslių vietų , iš anksto visus dalyvius buvau paskirstęs į tris grupes: 1 grupė –lyderių (Kybartas, Smaidrys, Domčevas) , 3 grupė-autsaiderių : (Sebeika, Vengelis, Družininas) ir likusioji , taip vadinamas viduriukas (visi likę).
Turnyras baigėsi, ir mano suskirstymas pasitvirtino 100 procentų. Taigi, viskas lyg ir dėsninga. O apie tam tikrus niuansus, kurie buvo šiose varžybose ir be kurių nevyksta jokios varžybos, galima pakalbėti atskirai.

Visų pirma netikėta buvo tai, jog kovoje dėl čempiono titulo šį kartą praktiškai nedalyvavo S.Smaidrys. Kova dėl čempiono titulo realiai vyko tarp dviejų varžovų: A.Kybarto ir A.Domčevo. Nuo nesėkmių niekas nėra apsaugotas ( tuo labiau, kad užimtą Sigito Smaidrio trečiają vietą vargu ar galima laikyti nesėkme...) . Man gi, žiūrint iš šalies, atrodė, jog Sigitui šį kartą trūko žaidybinės energijos , o jis pats atrodė šiek tiek pavargęs. Tur būt, pats Sigitas galėtų geriau atsakyti į įvairius „kodėl“...

Paskutiniame ture, kai sprendėsi aukso medalio likimas, Aleksejus Domčevas, kuris žaidė visą turnyrą tikrai išradingai ir buvo geroje sportinėje formoje, žaidė prieš Kudriavcevą. Pirmoji partija baigėsi lygiomis, o antrojoje Aleksejus pasiekė milžinišką persvarą . Aš, stebėdamas šią partiją iš šalies, mąsčiau , kad Kudriavcevo vietoje jau seniai būčiau pasidavęs.. Bet teisus , pasirodo, šį kartą buvau ne aš... Aleksejus pats „sugebėjo“ užforsuoti lygiąsias paprastoje ir aiškiai sau laimėtinoje pozicijoje, ir jo
viltys tapti čempionu , įveikiant papildomam mače ( būtent toks scenarijus,išaiškinant čempioną, būtų buvęs Aleksejaus pergalės atveju) Kybartą , galutinai žlugo.

Daugiausiai nustebino Valerijaus Kudriavcevo užimta aukšta 4 vieta . Ir ne tiek užimta vieta , kiek tai, kaip ji buvo užimta . O užimta ji užtikrintai , nes viso turnyro metu į tą 4-tą vietą niekas daugiau realiai ir nepretendavo, o pats Valerijus iki pat paskutinio rato turėjo šansų iškovoti netgi ir prizinę vietą.
Nelabai gilinausi į patį žaidimą bei nelabai stebėjau pačias partijas.. Bet , jeigu tampama čempionu, tai ,manykim, tai buvo čempioniškas žaidimas,- todėl sveikinu naująjį čempioną Andrių Kybartą !!
----------------------------------------------------------------

Pabaigai neišlaikau nepareplikavęs tiems, kas visaip liaupsino Šiaulių zoną , lygindami dviejų zonų (Šiaulių ir Vilniaus) stiprumą. Šiaulių ir Vilniaus trijulių (kas pateko nuo zonos į finalą) rezultatai finale yra tokie:
Šiauliai: 20 taškų , užimtų vietų suma 28;
Vilnius: 38 taškai, užimtų vietų suma 17;
Tikrai kad „stipresnė“ Šiaulių zona –cha-cha...
Čia jau tikrai tinka posakis: „Būkim biedni, bet teisingi... „

P.S.
Sakiau ir sakysiu,- zonos buvo apylygės, o jeigu jau primygtinai norit, kad pasakyčiau kuri zona stipresnė, tai aš jau tą išdėsčiau anksčiau kitame straipsnelyje....