„Baltijos“ komanda yra komanda ,turinti senas tradicijas. Dalyvaudama klubiniame čempionate, ji visada būna nusiteikusi kovoti dėl pačių aukščiausių vietų. Tačiau „nusvilusi nagus“ praeitais metais , kai netikėtai ne tik sau , bet ir kitiems , ji teužėmė 6-ąją vietą , šį kartą ,vertindama savo šansus, , ji buvo nusiteikusi , mano nuomone ,nebe taip optimistiškai . Buvo matyti, jog favoritų rolę ji pati priskyrė „Riešuto“ ir „Pamario“ komandoms. Nepaisant to, jog realybėje ši prognozė pasitvirtino ir pirmas dvi vietas užtikrintai užėmė minėti klubai, „Baltija“ savo pagrindinę užduotį (užimti trečią vietą) įvykdė. Daugkartinis Lietuvos čempionas S.Smaidrys buvo (kaip visada ) šios komandos „dvasinis lyderis“ . Gan nelauktai lyderio vaidmenį komandoje pagal surinktų taškų skaičių (7) iš jo perėmė V.Kudriavcevas . Jei Valerijų šiuo atžvilgiu stipriau būtų parėmę kiti komandos nariai, komanda būtų galėjusi pakovoti dėl dar aukštesnės vietos. Ž.Steckevičius pastaruoju metu varžybose nedalyvavo ,padaryta žaidybinė pertrauka ,matomai, atsiliepė , todėl žaidė jis, nelabai pasitikėdamas savo jėgomis. A. Šugajevo ,kuris respublikinio masto varžybose retokai pralošinėja, tolimesniam žaidimui įtakos,matomai, turėjo pralaimėjimas pačiame varžybų starte A.Domčevui.
„Pamarys“ praeitais metais pelnytai iškovojo čempiono titulą. Tačiau neveltui sakoma, kad apginti čempiono vardą būna sunkiau nei jį iškovoti. Savo pogrupyje „Pamarys“ favorito vaidmenį patvirtino, tačiau nelengvai pasiektos pergalės rezultatu 5: 3 žadėjo „nelengvą gyvenimą“ finaliniame šešetuke. Taip ir atsitiko. Nedaug trūko , kad prieš „Baltiją“ mačas būtų pralaimėtas (mačas baigėsi lygiosiom), sunkiai "Pamariui" pavyko laimėti ir prieš ne stipriausios sudėties „Fintą“ (nežaidė V.Valantinas), o lemiamame mače prieš „Riešutą“, kai būtina buvo laimėti, „Pamario“ viltys laimėti praktiškai žlugo , jau pasibaigus pirmosiom mikromačų partijoms... Mače po pirmųjų sužaistų partijų buvo pralaimima ir tik jau nieko nebelemianti dėl komandinės įskaitos asmeninė Kybarto pergalė, varžybų uždangai leidžiantis, išgelbėjo "Pamario" komandą nuo pralaimėjimo pagrindiniams konkurentams.
„Riešuto“ klubas ( kaip ir praeitais metais ) turėjo 5 žaidėjus. Pasikeitusi varžybų sistema bei sustiprėjusios komandos-varžovai privertė klubą truputį pakeisti taktiką . Praėjusiame čempionate visi komandos nariai varžybų krūvį dalinosi daugmaž vienodai. Šį kartą daugumoje turų klubas žaidė stipriausia sudėtim. V.Karalius , turintis tarp komandos narių mažiausią reitingą , sužaidė tik 2 turus . Aišku, jei Valius nebūtų patyręs pralaimėjimo , o kiti komandos nariai nebūtų taip sėkmingai žaidę, jo sužaistų turų skaičius būtų buvęs didesnis.
Kažkokios ypatingos išankstinės taktikos , žaidžiant prieš varžovus , mes nenaudojome... Tiesa, įvertindami tai, jog A. Domčevas ir V.Puočiauskas komandinėse varžybose žaidžia visada sėkmingai ir renka daug taškų, V. Žutautas paskutiniu metu "atgavo sportinę formą" bei rodo gerus sportinius rezultatus, o Ž. Mieldažys paskutiniame respublikos čempionate užėmė aukštą 5 vietą, mes buvome nusiteikę ryžtingai ir optimistiškai. Aišku, kiekvienas laimėtas susitikimas irgi pridėjo pasitikėjimo savo jėgomis... Įveikę įtikinamais rezultatais pagrindinius konkurentus pogrupyje (prieš "Baltiją"-6:2,prieš "Fintą" -7:1) , žaisti finalinius susitikimus su kito pogrupio komandomis pradėjome, būdami išties geros nuotaikos....
Komandinėse daug lemia ne tik komandos atskirų žaidėjų meistriškumas, bet ir "komandinė dvasia", stabilus žaidimas. O komandos stabiliam žaidimui , mano nuomone, būna geriau , kai tą patį taškų skaičių žaidėjas surenka su mažesniu pralaimėjimų skaičium . Komandos nario pralaimėjimas dažniausiai neigiamai veikia kitų komandos narių žaidimą (kažkam juk reikia bandyti atsilošti, tenka nori-nenori rizikuoti ir pan.) Todėl komandinėse , manau , dažniausiai yra geriau , kai sužaidi visas 8 partijas lygiom, nei 4 laimi,4 pralaimi; ir panašiai... Įdomumo dėlei pasižiūrėjau į statistiką : kiek asmeninių pralaimėjimų patyrė kiekviena komanda iš finalinio šešetuko. Štai ji: „Riešutas“ – 2, „Pamarys“ - 3 , „Baltija“- 5, „Fintas“- 5, Kalvarija I - 8 , „Šilutė“-12 . Kadangi galutinės klubų vietos ir pasiskirstė panašia tvarka, tai teiginys , jog komandinėse "atlošti" patirtus pralaimėjimus dar sunkiau nei asmeninėse , matomai, "nėra iš piršto laužtas" .
Tarp 4 individualiai absoliučiai daugiausiai surinkusių taškų žaidėjų yra 2 „Riešuto“ atstovai (A.Domčev, V.Puočiauskas) ir po 1 atstovą iš „Baltijos“ (V.Kudriavcev) ir Kulikausko v. klubų (M.Šidla) .Visi jie surinko po 7 taškus iš 8 galimų (po +6). (Pajuokausiu : ši statistika prieštarauja S.Smaidrio teiginiui apie „smogikų“ skaičių komandose , kai jis lygino „Riešuto“ ir „Pamario“ komandas. O gal Sigitas žodį „smogikas“ vartoja , turėdamas omeny būtent boksą, o ne šaškes ?! –cha cha...) .
Tik kelios komandos turėjo atsarginius žaidėjus .Iš finalinio šešeto komandų juos turėjo trys komandos :„Riešutas“, „Pamarys“ ir „Fintas“. Noras laimėti čempionatą ir konkurencija „atliko savo darbą“ : tiek „Riešutas“, tiek „Pamarys“ leido sužaisti savo atsarginiams tik 2 turuose , nors planuota ,prieš važiuojant į varžybas, buvo, tur būt, kitaip...
Šiaulių „Fintas“ , tiesą sakant ,nustebino savo pasirinkta taktika,formuojant komandos sudėtį , kai buvo žaidžiama prieš turnyro favoritus „Riešutą“ ir „Pamarį“. Mano akimis žiūrint, prieš mus „Fintas“ žaidė stipriausia sudėtim, o, žaidžiant prieš „Pamarį“ , „Finto“ komandoje nebuvo V.Valantino. Iš karto pasakysiu , kad tuo sužavėtas tikrai nebuvau ... Beje, dar tik prasidėjus priešpaskutiniame rate mačui „Fintas“- „Pamarys“ , šią savo nuomonę ir išreiškiau šiauliečiams. Prie visos deramos pagarbos Šiaulių komandos jaunimui, manau, kad Valantinas turėjo žaisti. Aišku, kiekviena komanda turi teisę pati spręsti , kokia sudėtim bus žaidžiama, tačiau šiuo konkrečiu atveju „Fintas“, mano giliu įsitikinimu , nubaudė ne mus , o pats save : Kurauskas, pakeitęs Valantiną ,susitikimą pamariečiui S.Griciui pralaimėjo , komandinis mačas irgi buvo pralaimėtas. Lygiųjų atveju neįvykusiame susitikime Valantinas-S. Gricius (kas ,beje, labiausiai tikėtina) „Fintas“ būtų dalinęs trečią vietą su „Baltija“.
Galima būtų pafantazuoti truputį ir daugiau: o jei Valantinas laimėtų.... (sutikit, kad ši versija nėra „visai iš lubų“ –cha cha... ):
a) Valantino pergalės atveju „Fintas“ būtų užėmęs netgi antrąją vietą (atimkit galutinėj lentelėj „Pamariui“ 2 taškus, o „Fintui“ pridėkit... ) .
b) toliau dar įdomiau : atsirastų tikimybė , jog „Pamarys“ tokiu atveju iš viso liktų už prizininkų , nes „Riešutas“, tapęs čempionu , dar nesužaidus paskutinio rato , matomai, užsimanytų laimėti prieš „Pamarį“ , norėdamas paimti principinį revanšą už praeitus metus, taip stengdamasis padėti "Baltijai" būti prizininku ... (ir ši versija nėra "visai iš lubų" –cha cha... ; kodėl to nepabandžius padaryti, jei jau Tau padarė gerą darbą ir niekuo nerizikuoji –cha cha... )
Mano nuomone, žaisti pirmoje finalinėje grupėje , kur kovojama dėl 1-6 vietų, iš komandų, žaidusių dėl 7-12 vietų, atsižvelgiant į komandų pajėgumą, geriausius šansus turėjo J.Kulikausko v. ir Marijampolės „Sūduva“ . Jos ir užėmė pirmas dvi vietas antrojoje finalinėje grupėje. Tiesą sakant, aš pats , vertindamas komandų šansus prieš varžybas, pirmenybę patekimui į finalą iš pirmojo pogrupio žaisti finale savo prognozėse teikiau būtent J.Kulikausko v. komandai , o ne Šilutės.
Nepaisant pasiektų sportinių rezultatų, norisi pagirti VISAS atvykusias komandas už dalyvavimą čempionate.
Gerbiu Vladą Valantiną už jo indėlį , vystant šaškių populiarumą , bet niekada nesutiksiu su jo skeptišku požiūriu, išreikštu šaškių forume, vertinant komandinio klubų čempionato svarbą bei reikšmingumą.
Būtent klubai , jų veikla , organizuojami renginiai ir vykdomi čempionatai yra „pagrindų pagrindas“ krepšinyje, futbole ir kitose populiariose sporto šakose. Būtent klubai paprastai organizuoja įvairias varžybas suaugusiems ,kompensuoja šių varžybų dalyvių išlaidas, remia (pagal turimas išgales) finansiškai tos sporto šakos lyderius . Aš asmeniškai neįsivaizduoju ateityje aktyvaus sportinio gyvenimo ir šaškėse be aktyvios mūsų klubų veiklos, be klubinio čempionato ir pan.
Todėl, mano akimis žiūrint, komandinis klubų čempionatas prie „64“ lentos yra ir turi būti ateityje PAGRINDINIS ir SVARBIAUSIAS Lietuvos šaškių sporto įvykis metuose , todėl visos komandos, atvykstančios į šį renginį, nusipelno pagyrimo žodžių.
Todėl negaila dar kartą pasakyti nuoširdų AČIŪ visų mūsų, šaškininkų vardu šio renginio šeimininkams Romui Urmilevičiui ir Romui Paškauskui už svetingą priėmimą .
