Nuotraukų skyrelyje yra įdėtos nuotraukos iš šio renginio

Asm. įspūdžiai ir samprotavimai apie čempionatą
------------------------------------------------------------

Komandos taktika
-----------------------
Mūsų komandą sudarė 5 žaidėjai. Kaip žinome, mačai tarp komandų vyko prie 4 lentų, todėl konkrečiame mače kažkuris iš mūsų turėjo priverstinai ilsėtis.

Šiuo atžvilgiu komandos planas buvo toks:
Aleksej Domčev , kaip turintis aukščiausią reitingą ir jauniausias amžiumi , privalo „arti“ (cha cha...) visus 8 turus;
Valius Karalius , kaip turintis mažiausią reitingą, gauna žaisti 2-3 susitikimus prieš santykinai silpnesnius varžovus , o likusieji 3 žaidėjai per turus, kai žais Valius, meta burtus, kas ilsisi .
Būdami oficialiai priskirti prie favoritų (pagal reitingą buvome antra komanda) , samprotavome, jog maždaug nuo 3 rato teks žaisti jau su stipresnėm komandom . Todėl pirmuose dviejuose ratuose (prieš Marijampolę ir „Baltiją“ ) Valius buvo įtrauktas į startinę sudėtį, o „ilsėtis“ , išmetus burtus, teko atatinkamai Virgiui ir Žilvinui.
Išankstinio sprendimo , kad Valius žais ir 2 ture ( žaidžiama buvo prieš „Baltiją“) , nekeitėm ir todėl, kad „Baltijos“ gretose neišvydome Kudriavcevo ir Stasyčio. Valius jam suteiktą pasitikėjimą pateisino: 2 minėtuose mačuose surinko 1,5 taško iš 2.
Buvo aišku, kad toliau bus sunkiau . Taigi, Valiui , norint žaisti, telieka laukti , kad kuriame nors rate mums teks santykinai silpnesnė komanda.

Įsimintini momentai („Riešuto“ komandai)
------------------------
Mūsų komandai lemiami susitikimai vyko 3-5 ratuose, kuriuose buvo žaidžiama prieš
„Vitražo“ ,“Verdenės“ ir „Pamario“ komandas. Paminėsiu įsimintiniausius, mano požiūriu, būtent šių komandinių dvikovų momentus.

„Riešutas“—„Vitražas“.
---------------------------
Faktą , kad Domčevui teko Smaidrys , mes traktavome kaip labiau naudingą mums nei priešininkams:
smogiamoji priešininko lenta neutralizuojama (iš tikrųjų, ir buvo pasirašytos greitos lygios abiejose partijose) , o likusiose lentose visumoje turėtų būti mūsų persvara. Tačiau praktika dažnai skiriasi nuo teorinių išvedžiojimų... :)

Po pirmųjų mikromačų partijų rezultatas buvo lygus. Pradėjus žaisti antrąsias, teko truputį pasijaudinti: Virgis, lengvabūdiškai sužaidęs debiutą prieš Kulakauskaitę , gavo padėtį , kur buvo aišku, kad , norint pasiekti lygiąsias, Virgiui reikės „padirbėti“.... Ir nors tuo momentu aš savo padėtim (prieš Starkų) buvau patenkintas, bet, kaip sakoma tokiais atvejais, “kvepėjo paraku“. Ačiū dievui, viskas baigėsi laimingai: Virgis sugebėjo „išsisukti“ , o Starkui prieš mane lygių taip ir nepavyko pasiekti ... Iškovota sunki komandinė pergalė 5:3 . Kaip parodė tolimesni įvykiai, tai buvo sunkiausia komandinė pergalė šiame turnyre.

„Riešutas- Verdenė“
------------------------
Ir vėl panaši situacija: Domčevui teko priešininkų komandos lyderis Aleknavičius . Ir vėl mes tą faktą traktavome kaip labiau naudingą mums nei jiems. Šį kartą teorija nuo praktikos jau skyrėsi mažai: Mieldažiui ir man pavyko laimėti jau pirmas mikromačo partijas, todėl galutine teigiama mačo baigtim mes buvom įsitikinę dar prieš prasidedant antrosiom mikromačų partijoms. Taip ir atsitiko: dvikovas tęsėme ramiai ir susitikimas buvo laimėtas rezultatu 6:2.

„Riešutas“- „Pamarys“
--------------------------

Buvo aišku, kad abu varžovai į šį susitikimą žiūri kaip į pagrindinę turnyro dvikovą kovoje dėl pirmos vietos.
Susėdus žaidėjų poroms (A.Domčev-R.Valužis, V.Žutautas –A.Norvaišas, Ž.Mieldažys-A.Kybartas, V.Puočiauskas-S.Gricius) , varžovai (iš pradžių Norvaišas, po to Gricius) pareiškė, kad būtent tokio lentų išsidėstymo jų komanda ir norėjo. Pažįstant Arūną, galima spėti , jog greičiausiai tai buvo „psichologinė ataka“ ... Nenorėdamas likt „skolingas“ , pareiškiau, kad ir mes būtent tokio lentų išsidėstymo irgi norėjome(cha cha...). Kaip ten bebūtų, bet psichologinė dvikova prasidėjo , dar neprasidėjus žaidimui.... Aplamai tai nieko blogo, manau, tame nebuvo , juk boksuotis nepradėjome (cha cha.....).....

Pirmosios mikromačo partijos baigėsi lygiosiomis. Įpusėjus antrosioms mikromačo partijoms , mes jau galėjome džiūgauti ir prognozuoti teigiamą susitikimo baigtį : Gricius , paaukojęs „ne vietoj“ šaškę, pateko į pralaimėtiną padėtį, Žutauto-Norvaišo susitikime Virgis, priešingai pirmai partijai , antrojoje jau pats spaudė priešininką centru, Žilvinas ,nors ir buvo tuo metu be šaškės, turėjo lyginį endšpilį , o Aleksej dar turėjo realių vilčių „užpainioti“ savo priešininką.
Panašiai viskas ir įvyko: aš ir Aleksej laimėjome, Žilvinas sužaidė lygiosiom, o Virgis, žinodamas galutinį komandinį pergalingą rezultatą, galėjo perdaug jau ir nepergyventi, kad neprivertė dar sunkiau „padirbėti už lentos“ savo priešininką , kad pasiekti lygiąsias.
Po šio laimėto mačo (6:2 ) prieš pagrindinį varžovą jau galėjom „atsipūsti“, ir nors prieš akis dar buvo vienas gan pavojingas varžovas (Šiaulių „Fintas“) , mes jau galėjome žaisti be įtampos ,nes artimiausi varžovai jau atsilikinėjo trim taškais.

Sekančiuose turuose "viskas ėjo kaip iš pypkės“: prieš paskutinį turą buvom laimėję visus iki tol žaistus susitikimus ir užsigarantavę pirmąją vietą . Kadangi paskutinis turas,žaidžiant prieš Klaipėdos „Švyturį“ , mums nieko nebelėmė, Valius, kaip mažiausiai žaidęs , įgavo teisę žaisti.
Aš pats, kadangi žaidžiau visus 7 turus , „pagal planą“ paskutiniame ture turėjau ilsėtis . Bet, matydamas puikius šansus asmeninėje įskaitoje tarp visų turnyro dalyvių parodyt geriausią rezultatą, komandos paprašiau suteikti man tą galimybę . Virgis man tą galimybę geranoriškai suteikė ir aš ją išnaudojau, laimėdamas prieš Daščiorą.

Bus tęsinys
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Trumpai apie pagrindines komandas-varžoves (1-6 vietos)
--------------------------------------------------------

„Šilutė“
-----------

Šiais metais komanda pabandė susistiprinti, pakviesdama į savo gretas žinomą meistrą A.Napreenkovą iš Sankt-Peterburgo . Beje, tai ir buvo vienintelis atvejis tarp visų komandų, kai komandoje žaidė užsienietis.
Sužinojęs šį faktą dar prieš čempionatą, aš Šilutės komandai išankstinėse prognozėse skyriau vietą pirmajame šešetuke ir netgi maniau, kad ji galės bandyti kovoti dėl prizinės vietos. Išvydęs , kad komandoje nėra pernai žaidusio A.Dalgio, nusprendžiau, kad kovoje dėl prizinės vietos ši komanda vargu ar bedalyvaus.

Mano prognozės pasitvirtino , o kviestinis iš užsienio meistras, kaip aš ir spėjau, „ypatingų žygdarbių nenuveikė“ (surinko 9 taškus iš 16 ),nors ir žaidė su santykinai nestipriais varžovais.

6-ta vieta, kurią ši komanda užėmė, maždaug ir atitinka šios komandos pajėgumą.
Mano vertinimu, aukštesnes vietas užėmusios komandos yra stipresnės. Iš kitos pusės , teiginį, kad
6 vieta komandai atiteko neatsitiktinai , patvirtina faktas, jog komanda 6-tą vietą komandiniame čempionate užima trečią kartą iš eilės.

Tai garbingas rezultatas komandai, atstovaujančiai ne didmiestį.....

Šiaulių „Fintas“
-------------------

Prieš čempionatą Šiaulių „Fintas“ buvo vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių varžovų,nes komandos sudėtis, atrodė , yra gana lygi ir joje nebus taip vadinamų „silpnų“ vietų. Varžybos truputį pakoregavo šią mano nuomonę .
Asmeniškai aš daugiau tikėjausi iš Petrausko , o Kurauskas šiame čempionate , deja, tapo silpnąja komandos grandimi. Tai,kad komandai nepavyko iškovoti prizinės vietos, dabar, pasibaigus čempionatui, atrodo jau kaip ir dėsninga.

Nepaisant to, kad Šiaulių klubas „Fintas“ dėl gyvenimiškų aplinkybių (studijos, įsidarbinimas,finansinės sąlygos ir pan.) labai dažnai netenka savo žaidėjų , jis kiekvienais metais sugeba surinkti kovingą komandą .

Vien už tai šis klubas nusipelno pagarbos...

Vilniaus „Verdenė“
------------------------

Komanda, sudaryta iš jaunų, perspektyvių ir jau pakankamai patyrusių žaidėjų. Vieta (4), kurią užėmė ši komanda, yra aukšta, bet ,manau, kad ja komanda perdaug nesidžiaugia.
Kodėl? Todėl kad:
a) 4-ta vieta visada vadinama „bloga“, nes tai vieta „tik per plauką nuo prizinių vietų“
b) jaunimas norėjo (ir tai natūralu) aplenkti ne tik eilines komandas, bet ir pabandyti nustumti nuo pjedestalo kažką iš taip vadinamų „autoritetų“ . Deja, šį kartą nepavyko ...

Aišku, kad ateityje laurai priklausys komandoms, panašioms į „Verdenę“.
Juk vėliau ar anksčiau „senukai nueina nuo scenos“ -tokie gyvenimo dėsniai. Yra tik laiko klausimas , kada tai įvyksta...

Na o kol kas šiam jaunimui tenka „dar pakentėti“ ir laukti „savo valandos“...

„Vitražas“
------------

Komandos sudėtis (vilnietis S.Smaidrys, šiaulietis D.Norkus, uteniškis E. Starkus ir ir Vilniuj dabar dirbanti buvusi šiaulietė S.Kulakauskaitė) pilnai pateisina komandos pasirinktą pavadinimą :)

Džiugina, kad atsirado dar viena nauja stipri komanda, sugebanti kovoti dėl prizinių vietų. Bet tik ateitis parodys, kiek ilgaamžė bus ši komandos sudėtis. Šiek tiek panašų variantą turėjome pernai, kai Kalvarijos-2 komandai atstovavo jauni žaidėjai iš skirtingų miestų. Mano nuogąstavimai , išreikšti praeitų metų čempionato komentaruose , kad minėta komanda gali iširti, deja, pasitvirtino. Nesinorėtų, kad panaši istorija pasikartotų...

Todėl belieka palinkėti naujai susikūrusiam klubui sėkmės, ne tik siekiant sportinių rezultatų , bet ir išlaikant klubo gretų pastovumą...

„Pamarys“
-------------

Pagal reitingą (1 vieta) ir kvalif. vardus (2 didmeistriai ir 2 meistrai) -pati tituluočiausia komanda .
Bet sportas tuo ir įdomus, kad viską iš anksto surikiuot ,surašant išankstinius rezultatus , retai kada pavyksta.

Ko gero, verta pacituot Valantino senokai parašytą sakinį savo tinklalapyje apie 2010 m. komandinį čempionatą:
„Varžybos parodė , kad 2 didmeistriai ir 2 meistrai dar negarantuoja pirmos vietos“.

Kaip bebūtų „Pamario“ komandai apmaudu, bet ši Valantino frazė , adresuota šiai komandai , analizuojant 2010 m. čempionato rezultatus , dar labiau tinka 2011 m. čempionatui.

Š.m. čempionate abu komandos meistrai (Gricius ir ypač Valužis ) buvo, kaip sakoma tokiais atvejais , „blogoj sportinėj formoj“ . Spėju , kad Ričardo neblogas žaidimas bei užimta 1 vieta nesenai vykusiame LR asmeninių varžybų pusfinalyje ,galėjo padaryti „meškos paslaugą“ jo bendram nusiteikimui, vykstant žaisti į komandines.

Abiems didmeistriams , besistengusiems ištaisyt kolegų klaidas, pilnai tai atlikti irgi nepavyko.

Užimta 2 vieta „Pamario" komandos , aišku , perdaug nedžiugina.
Iš kitos pusės, komandai, jos nariams pralaimėjus net 6 asmeninius mikromačus, galima būtų netgi džiaugtis , kad 2 vieta aplamai „nenuplaukė į šoną“...

„Riešutas“
-------------

Vertindami komandų šansus prieš čempionatą, manėme, kad trijų komandų ( „Verdenė“, „Vitražas“ ir „Fintas“ )galimybės kovoje dėl prizinių vietų yra apylygės, o galimas ir šioks-toks siurprizas, kai kažkuri iš šių komandų aplenkia vieną iš favoritų kovoje dėl pirmos vietos - „Pamarį“ ar „Riešutą“ (aišku, kad būtent šio varianto mums , riešutiečiams nelabai jau norėjosi –cha cha.... )

Prieš čempionatą galvojome, jog savo pasirodymą vertinsime : jei bus užimta 1 vieta –puikiai; jei 2 vieta-gerai; 3- patenkinamai; 4-nepatenkinamai ; 5 ir t.t- labai blogai ;
Dabar , pasibaigus čempionatui , komandos, kuri iškovojo 1 vietą ir pasiekė visuose susitikimuose pergales, pasirodymą vertinti kitaip nei „labai gerai“ būtų nelogiška.

Smogiamasis komandos tandemas , kaip paprastai , puikiai vykdė savo vaidmenį (Domčevas -> 13 taškų iš 16 ,Puočiauskas -> 15 taškų iš 16) , prie jų prisijungė Mieldažys (11 taškų iš 14) , o ir likusieji komandos nariai (Žutautas ir Karalius) žaidė patikimai . Užtenka paminėti vien tą faktą, kad asmeniniuose mikromačuose komanda nepatyrė nei vieno pralaimėjimo .


Belieka savo komandai palinkėti „neužmigti ant laurų“ , nes kituose čempionatuose tokio, vaizdžiai tariant , „lengvo pasivaikščiojimo“ ,kaip buvo šį kartą, vargu ar bus...

Bus tęsinys

Čempionate ,vertinant komandinius rezultatus, ypatingų siurprizų-netikėtumų nebuvo.

Šiek tiek netikėta mums patiems (bet malonu–cha cha...) buvo tai, kad šį kartą , priešingai prognozėms, įtemptos kovos dėl pirmos vietos iki pat turnyro finišo nebuvo .

Komandos turnyrinėje lentelėje užėmė vietas daugmaž pagal savo turimą reitingą . Didžiausias paklaida-neatitikimas tarp reitingo ir užimtos vietos gavosi:
į minusinę pusę : „Baltija“ (6 vieta reitinge- užimta 10 vieta) ,
į pliusinę pusę : Kauno „MES“ (14 vieta reitinge –užimta 8 vieta), Kulikausko v.(13 vieta reitinge-užimta 9 vieta).

Beje, „Baltijos“ reitingas skaičiuotas, turint omeny, jog žais aukštoką reitingą turintis V.Stasytis, kuris realiai varžybose nedalyvavo.
Taigi, didžiausias netikėtumas ,formaliai žiūrint, turėtų būti aukštesnė (nei galima buvo prognozuoti pagal reitingą) Kauno „MES“ užimtoji vieta . Tačiau šis neatitikimas buvo pilnai prognozuojamas (pavyzdžiui, aš pats buvau tvirtai įsitikinęs, kad Kauno „Mes“ į pirmąjį dešimtuką tikrai pateks ) . Kauno komandai ,palyginti, žemą reitingą nulėmė tai, jog šios komandos narys Andrius Mikalauskas turi „nepelnytai“ mažą oficialų reitingą , nors, mano subjektyvia nuomone ,pagal savo žaidimą jis tikrai vertas žymiai didesnio (priešingu atveju juk nebūčiau aš Andriaus kvietęs dalyvauti įvykusiame mače Lietuva-Lenkija - cha cha....) . Dabartinį jo turimą žemą reitingą nulemia ta aplinkybė, jog oficialiuose turnyruose, kuriuose skaičiuojami reitingo taškai ,Andrius nedalyvauja , o žaidžia jis šaškėmis pagrindinai internetiniame lenkų portale "Kurnik“ (beje, žaidžia ten labai sėkmingai !).
Šį mano teiginį patvirtina ir Andriaus parodytas čempionate rezultatas (10 iš 16 ), žaidžiant su žaidėjais, kurių reitingo vidurkis ženkliai viršija jo paties turimą reitingą.

Išėjus iš „Baltijos“ gretų komandos lyderiui S. Smaidriui, kilo abejonių, ar aplamai ši komanda dalyvaus varžybose. Nepaisant to, jog negalėjo dėl asmeninių priežasčių žaisti V.Kudriavcev, neištęsėjo savo pažado „žaisti už komandą“ V.Stasytis, Romo Urmilevičiaus pastangos , formuojant komandą, nenuėjo perniek ir komanda varžybose dalyvavo. Malonu buvo matyti komandoje žaidžiantį Kaišiadorių merą Romą Urmilevičių , kuris įrodė, kad yra ne tik didelis šaškių sporto entuziastas bei svetingas varžybų šeimininkas , bet kad ir prie šaškių lentos yra „ ne iš kelmo spirtas“ (kaip čia šiuo atveju nepaminėti Romo pergalės pirmojoje mikromačo partijoje prieš daugkartinį Lietuvos čempioną Andrių Kybartą) .....

----------------------------------------------------------------------------------------

Prieš čempionatą aš LŠF forume rašiau ,jog ,prieš prasidedant čempionatui, niekada iš anksto nežinom dalyvaujančiųjų komandų skaičiaus . O tai yra negerai,- atvykus į varžybas, eikvojamas brangus laikas diskusijoms , kaip vykdyti varžybas. Šis teiginys sulaukė seniai dalyvaujančiųjų KOMANDINIUOSE čempionatuose šaškininkų (Valantino,Smaidrio , Domčevo) principinio pritarimo .

Priešingai žinomai patarlei „šuns balsas į dangų nenueina“ , kritika padėjo. Federacija Romos Šidlauskienės asmenyje tikrai daug pasistengė , agituojant komandas atvykti į šį čempionatą ,kad susirinktų didesnis komandų skaičius . Žinant , kad susirinks pakankamai didelis komandų skaičius , IŠ ANKSTO buvo nuspręsta , jog čempionatas bus vykdomas 8 turų šveicariška sistema. Vertinant čempionatą organizaciniu požiūriu, būtent šiuo aspektu šiais metais padarytas teigiamas poslinkis .

Ta proga reikia padėkoti tiek Romai už pastangas , tiek ir visoms komandoms , ištęsėjusioms savo pažadus dalyvauti. Ypač už tai norisi pagirti komandas-naujokes: Elektrėnus bei Klaipėdos „Švyturį“ .

Verta pasakyti ir nuoširdų AČIŪ svetingiems varžybų šeimininkams-Romui Urmilevičiui ir Romui Paškauskui.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

PABAIGAI:
------------

Belieka tikėtis, kad šiais metais taikyta NAUJOVĖ (paraiškų priėmimo iš komandų dėl dalyvavimo čempionate termino įvedimas ) IŠLIKS .

Mūsų klubas mano, jog jau ateinančiais metais būtų tikslinga įgyvendinti Sigito Smaidrio pasiūlymą :

STARTO MOKESTIS SUMOKAMAS IKI TAM TIKRO TERMINO

(tai žymiai sumažintų tikimybę, kad kažkokia komanda, padavusi paraišką, neatvyks) .