Kovo 20-21 d. Vilniuje įvyko Europos vyrų ir moterų "100" šaškių žaibo čempionatai . Laiko kontrolė pagal Fišerio sistemą : po 5 min kiekvienam žaidėjui visai partijai ir +3 sek. už padarytą ėjmą .

Moterys (23) žaidė ratų sistema. Čempione tapo T.Tansykuzhina (Rusija) ,sekančias dvi prizines vietas užėmė I.Platonova (Rusija) , Z.Golubeva (Latvija) .
Iš mūsiškių geriausiai pasirodė L.Adlytė , užėmusi 10 vietą . Dar žaidė S.Kovalevskaja, V.Vilčinskaja, R.Navickaitė , M.Kasputytė ,užėmusios atatinkamai 13,16,20 ir 23 vietas.

Vyrų tarpe žaidė 43 dalyviai . Pirmąją varžybų dieną buvo žaidžiama ratų sistema, atskirai 2 pogrupiais. Į finalą iš kiekvieno pogrupio pateko po 10 dalyvių. Finale , vertinant pogrupio rezultatus, buvo vertinami tik tarpusavyje sužaisti susitikimai. Nors šiame čempionate dalyvavo gan gausus ( 13 ) Lietuvos atstovų būrys, prieš čempionatą aš prognozavau, kad , išskyrus pagrindinius mūsų favoritus E. Bužinskį ir A.Domčevą, prasibrauti į finalą iš Lietuvos atstovų tegalės V.Volosionkinas ir , gal būt, turint omeny kovingumą, jauną amžių ir bendrą aukštesnio lygio varžybų patyrimą, A. Kybartas.

Realybėje panašiai ir atsitiko. Abu mūsų "100" šaškių lyderiai į pagrindinį finalą pateko gan nesunkiai. Į jį dar sugebėjo "prasimušti" V.Kudriavcev, pateikęs ,bent jau man asmeniškai , šiokį tokį netikėtumą . Nepasisekė Viktorui Volosionkinui, likusiam "per plauką" nuo pagrindinio finalo, Andriui ten patekti irgi nepavyko, gi kiti mūsiškiai ten patekti realiai nelabai ir pretendavo.

Čempionu tapo A. Baliakin (Olandija),antras-R.Misans (Latvija), trečias –M.Amrilajev (Rusija).

Man pavyko gan gerai prognozuoti čempionato nugalėtojus ,nes neatspėjau tik vieno prizininko ( vietoj Amrilajevo aš buvau įrašęs Valnerį). Tur būt, mažai kas atspėjo , kad R.Misans bus prizininku, bet man buvo atspėti šiek tiek lengviau :
a) būdamas lietuviu, aišku, kad turėjau sirgti už broliukus latvius
b) žinojau , kad Robertas priklauso "bliciorams"
c) buvau netgi asmeniškai suinteresuotas geru jo rezultatu : Kulikausko v. Memoriale man pasisekė prieš jį laimėti . Norėjosi ,kad "buvusi auka" pasiektų kuo geresnį rezultatą ,- galėsiu bent tuo pasigirt tada(cha cha...)

Savo žaidimo klasę patvirtino E.Bužinskis , užėmęs aukštą 9 vietą . Aišku, kad pačiam Edikui norėjosi pakilti dar aukščiau, bet vieta pirmajame Europos dešimtuke yra visada garbinga .

Nemanau, kad patenkintas galutine savo vieta finale (12-ta) liko A. Domčev.

Viktoras Volosionkinas , nepatekęs į pagrindinį finalą, "reabilitavosi" - antrajame ešelone jis užėme pirmąją vietą ir praktiškai konkurentų dėl pirmos vietos ten neturėjo.V.Kudriavcev, patekęs į pagrindinį finalą, jame, kaip sakoma, "toli nenužygiavo ",-liko 19-tu iš 20 . Ta proga mes su su Viktoru, prisiminę rusišką patarlę, pabandėm pritaikyti ją turnyrui ir juokavome :
"geriau būti kaime pirmu nei mieste paskutiniu..."

A.Kybartas pritarė mano nuomonei, kad , nepatekus į pagrindinį finalą , toliau rodyti didelį sportinį entuziazmą nelabai ir besinori , - būtų žymiai įdomiau stebėti pagrindinį finalą nei patiems žaisti , aiškinantis žemesnes vietas.

Jaunimas, manyčiau, sužaidė pagal savo galimybes...

Aš pats , skeptiškai vertindamas savo žaidimą "100“ šaškėse, prieš varžybas svarsčiau , ar iš viso verta dalyvauti,- gal verčiau pabūti žiūrovu.

Labai nudžiugau, sužinojęs, kad varžybos dėl gausaus dalyvių skaičiaus bus vykdomos 2 etapais : pusfinalis ir finalas. Taigi , abu savo norus galėsiu patenkinti: ir pažaisti (pusfinaly) ir pabūti žiūrovu , stebint finalą. Deja , dideliam mano nusivylimui, žaidėjai, nepatekę į pagrindinį finalą, turėjo žaisti ir toliau : t.y. kovoti tarpusavy dėl 21-43 vietų.
Turiu pripažinti,kad (priešingai negu man ir Kybartui) daugumai žaidėjų (ypač jaunimui) ,tai netgi patiko...
O man pačiam buvo kilusi mintis antrąją varžybų dieną atsisakyti žaisti : ypatingo stimulo kovoti dėl aukštesnės vietos, žaidžiant ne finale, nemačiau, o stebėti pagrindinio finalo dvikovas man labai rūpėjo...Bet ... Jei būčiau atsisakęs žaisti , antros dienos susitikimuose man būtų užskaityti pralaimėjimai . Likti tokiu atveju paskutiniu labai jau nesinorėjo , todėl buvau priverstas žaisti ir aš. Galvojau ,kad gal dar pavyks įgyvendinti "atsarginį" planą : siūlyti prieš partiją lygiąsias savo priešininkams ir tada eiti žiūrėti, kaip žaidžia pajėgiausieji.... Deja, ir čia mano svajonėms nebuvo lemta išsipildyti(cha cha...) Visi priešininkai , kaip susitarę , norėjo žaisti ir į kalbas apie lygiąsias neįsileisdavo . Po keletos tokių pasiūlymų aš supratau, kad mano pastangos bergždžios. Vaizdžiai tariant, "viena akimi " stebint stipriausiųjų žaidimą (varžybos vyko toje pačioje salėje) , kita - žiūrint į savo lentą, greitai supratau , kad , norint nelikti vienoje iš pačių paskutinių vietų , šitą stebėjimą reikia mesti ir pradėti "rūpintis tik savo kailiu" (cha cha...)

Vieninteliai žaidėjai , supratę "mano idėjas" ir joms pritarę , buvo A.Kybartas ir S.Venskus. Kadangi su Steponu dar reikėjo žaisti, tai sutikom lygiom be žaidimo; taip nors vieną turą galėjau laisvai "pažiopsot" į lyderių žaidimą... .

Mes visada draugiškai tarpusavy pabendraujam su Andrejum Napreenkovu , kai jis atvažiuoja žaisti į Lietuvą . Todėl ,žaisdamas su juo, irgi tikėjausi "laisvo grafiko" . Tačiau jis mane nuvylė ,atsisakęs pasiūlytų lygiųjų. Tai mane labai "supykdė" (cha cha...). Laimėjus partiją prieš Andrejų , piktdžiugiškai pagalvojau: "čia tau už tai" , kad nedavei man pasižiūrėti, kaip vyksta finalas.

"Bežiopčiojant" į lyderių žaidimą, pabėgti iš paskutiniųjų vietų man pačiam pavyko , tuo ir teliko pasidžiaugti...

Bus tęsinys....

Bandysiu trumpai reziumuoti.

Pliusai:
---------

1. Tai , jog čempionatas vyko pas mus, Lietuvoje ir mūsų žaidėjams niekur toli nereikėjo vykti, suteikė galimybę dalyvauti šiame Europos žaibo čempionate dideliam Lietuvos atstovų skaičiui.
Tarp 23 moterų žaidė 5 Lietuvos atstovės, o tarp 43 vyrų matėme net 13 žaidėjų iš Lietuvos.

2. Varžybų vieta geografiškai buvo parinkta labai gerai . Ją lengva rasti ir mažiau pažįstantiems Vilnių, iš čia geras visuomeninio transporto judėjimas.

3. Žaidimo salė buvo pakankamai erdvi, inventorius geras, viešbutis ne iš prastųjų... Vertinant šiais aspektais, prieš svečius sau gėdos, manau , nepasidarėm.

4. Federacija savo pažadą ištęsėjo : trims Lietuvos "žaibo" čempionato prizininkams starto mokestį padengė.

Minusai:
---------

1.Ir šiame čempionate buvo matyti, sakyčiau, tradicinės šaškių sporto "bėdos" .
Nors varžybų teisėjai ( turint omeny jų skaičių) susitvarkė su savo funkcijomis neblogai, bet aiškiai jautėsi jų trūkumas.
Tokiam renginiui (kaip besakytum, bet tai Europos čempionatas su gausiu dalyvių skaičiumi) prie esamų teisėjų skaičiaus būtina buvo įjungti papildomai 2-3 žmones , pavedant atlikti jiems konkrečias funkcijas.
Tik nežinau , ar jų iš vis nebuvo bandyta ieškoti, ar tiesiog jų nepavyko rasti. Drįstu spėti, kad į tokius ir panašius priekaištus organizatoriai atsakytų ,jog taip taupomos varžyboms skirtos lėšos. Su tuo galima sutikti. Bet netikiu , kad neatsirastų savanorių iš vaikų sporto mokyklos ar iš veteranų , ateinančių pažaisti vakarais į klubą , kurie nesutiktų padėti už ačiū...
Šiaip jau esamoj situacijoj teisėjai "sukosi kaip įmanydami": pavyzdžiui , mintis , kad kiekvienas žaidėjas pats nešiojasi savo lentelę-kortelę, kur užrašyta jo pavardė , ir yra atsakingas , kad jinai atsidurtų ant reikiamo staliuko ,buvo tikrai išradinga(cha cha...)
Bet man , išlepintam dalyvavimu visasąjunginėse varžybose senais senais laikais, kai "viskas buvo ant lėkštutės padėta ir reikėjo tik žaist" , toks lentelės tampymasis visur su savim didelio susižavėjimo nesukėlė (cha cha...)

2. Nepaisant jau minėto fakto, kad dalyvių skaičius iš Lietuvos buvo nemažas, jų galėjo būti dar daugiau. Juk galėjo dar dalyvauti ,pavyzdžiui, V. Stasytis, E.Petryla, Š. Mardosa, S.Smaidrys, J. Danilevičius.... Turint omeny , jog varžybos vyko per savaitgalį ir savo laisvą laiką buvo galima kažkaip "atiderinti", išvardintiems žaidėjams, manau, paprasčiausiai pritrūko noro . O šiek tiek ir gaila... Pavyzdžiui, Sigitas su savo puikiais taktiniais sugebėjimais galėjo ir į finalą bandyti "prasimušti", o ten gal pavyktų ir kai ką iš favoritų "nuskriausti"... Vis smagiau būtų ...


3. Deja, dar kartą teko įsitikint , kad šaškės (pagal žiūrovų skaičių, dėmesį spaudoje ir televizijoje), atsilieka ne tik nuo krepšinio ar lauko teniso,kas savaime lyg tai suprantama, bet , deja, dar toli joms šiuo atžvilgiu net iki šachmatų...
Kai V.Čmilytė žaidė Europos šachmatų čempionate kažkur toli, televizija pastoviai pranešdinėjo rezultatus, o čia šaškių varžybos (beje, irgi Europos čempionatas ) vyksta Lietuvos sostinėje ir jokio tiesioginio reportažo ...
(o gal buvo, bet aš pražiopsojau ?!)

Mes ,visi šaškininkai , patys dėl to irgi kalti... (turiu omeny , kad mažai skiriam dėmesio propagandai ir panašiai...)

-----------------------------------
Šiaip tai visada verta padėkoti tiems , kas organizuoja varžybas. Ne išimtis ir šis kartas, todėl ir sakau jiems AČIŪ.