Riešutas UAB "Rivilė" http://www.rivile.lt

Naujausi pranešimai...
A.Domčevo įspūdžiai, grįžus iš Italijos (0)
2019m. tarptautiniai turnyrai ... (0)
2018m. komandinis (tęsinys 6) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 5) (0)
2018 komandinis (tęsinys 4) (0)
2018 komandinis (tęsinys 3) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 2) (0)

2007 - 19: 618838
07.15: 143

Užsiregistruoti | Prisijungti/atsijungti

Apie šaškes[<<Atgal]

PranešimasAutorius
LR "100" finalui pasibaigus....
Šią savaitę baigėsi respublikos vyrų ir moterų 2012 m. “100“ šaškių čempionatų finalai. Moterų tarpe čempione tapo Veronika Vilčinska, prizininkėmis –Roma Šidlauskienė ir Laima Adlytė .

Techniniai vyrų čempionato rezultatai („doc“ formate) yra šalia iš dešinės esančioje nuorodoje, o aš toliau pateikiu trumpus šių varžybų asmeninius įspūdžius.

Norinčiųjų žaisti finale šį kartą buvo daug , todėl federacija netgi padidino kvotų skaičių nuo 10 iki 12.

Varžybų startą šiek tiek sujaukė netikėtas vieno iš finalininkų, kauniečio Vaido Stasyčio atsisakymas žaisti . Dėl minėtos aplinkybės turnyro dalyvių teliko 11 . Nežinau tikrųjų Vaido atsisakymo priežasčių ir norėtųsi tikėti, jog jos buvo tikrai svarbios. Priešingu atveju, atsisakymas žaisti , likus valandai iki turnyro pradžios , yra tikrai netoleruotinas , nes taip praktiškai netenka galimybės žaisti tie , kurie to nori ir yra to verti . Konkrečiai šiuo atveju „nukentėjo“ vilnietis Marius Šidla, kuris pagal rezultatus buvo pirmuoju atsarginiu iš visų pretendentų žaisti finale ir norėjo jame žaisti . Gal būt, federacijai būtų verta ateityje tokiais atvejais taikyti tam tikras sankcijas , kad bandyti išvengti panašių atvejų . Aišku, tai turėtų būti iš anksto reglamentuota ir patvirtinta oficialiai.

Prieš čempionato pradžią mano prognozės buvo maždaug tokios.
--------------------------------------------------------------------------

Visus finalo dalyvius suskirsčiau į 4 grupes:

1) du aiškūs favoritai,tarptautiniai didmeistriai , paskutinio pasaulio čempionato dalyviai- Edvardas Bužinskis ir Aleksej Domčev

2) trys ,būtent „100“ šaškėse patyrę meistrai – Vaidas Stasytis (deja, nežaidė) ,Viktoras Volosionkinas ir Valerijus Kudriavcevas

3) Plaksij, Žutautas, Puočiauskas, Tunkevič

4) Pukšta ,Pavliukovičius , Janavičius

Pirmos dvi vietos tikrai aiškios, paskutinės vietos turėtų atitekti 4 grupės žaidėjams , -ir tik neaišku , kas konkrečiai kokią vietą užims minėtose grupėse .

Trečiąją vietą daugiausiai šansų turi užimti kažkuris žaidėjas iš antros grupės, tačiau dėl jos gali pakovoti ir , gal būt, kažkuris iš trečios grupės žaidėjų , -būtent tas, kuris bus geros sportinės formos arba , kaip sakoma panašiais atvejais, kuriam „eis korta“.

Prasidėjusios varžybos truputį pakoregavo mano išankstinę nuomonę . Deja, ne mano paties naudai( cha cha...).
Matydamas , kad greit pavargstu , jau po 2 turų (o juo labiau po trečiojo turo, kai vaikiškai pralaimėjau Janavičiui ) nusprendžiau , kad tuo žaidėju, kuris užims paskutinę vietą, būsiu aš pats... (cha cha...) Tapo aišku, kad neveltui abejojau, būgštaudamas dėl savo fizinio stovio, ar iš viso žaisti čempionate.
Įsitikinimą ,kad teks likti šį kartą paskutiniu, sustiprino ir tai, jog jaunasis Pukšta, kurį pradžioje buvau priskyręs prie autsaiderių ir su kuriuo žaidžiau 4 rate, savo žaidimu padarė man gerą įspūdį...
-----------------------------------------------------------------------------

O dabar šiek tiek apie turnyro dalyvius .
-----------------------------------------------------

Didmeistriai Eduardas Bužinskis ir Aleksejus Domčevas.


Įdomu yra tai , kad šiame turnyre, priešingai nei buvo pasaulio čempionate, vyresnis amžiumi Edvardas , mano nuomone, atrodė fiziškai „šviežesnis“ už jaunąjį Aleksejų.
Šiaip turnyras dar kartą patvirtino , kad abu didmeistriai savo žaidimo klase yra žymiai aukščiau už visus turnyro dalyvius. Vertinant jų žaidimą , daugiau nelabai ką ir belieka pridurti...

----------------

Jaunasis Anri Plaksij visai nesenai laimėjo tarptautinį J. Kulikausko memorialą , pastaruoju metu dažnai dalyvauja įvairiuose turnyruose, skiria laiką tobulėjimui šaškių srity, todėl jo užimta trečioji vieta bent man nebuvo kažkoks ypatingas siurprizas . Apie būsimus prognozuojamus gerus Plaksij rezultatus aš jau esu rašęs anksčiau, o dabar tai įvyko realybėje.

-----------------

Valerij Kudriavcev , užėmęs ketvirtąją vieta, savo parodytu rezultatu pats perdaug nesidžiaugė . Manau, kad ir pergyventi dėl tokio rezultato, jis neturėtų.
Kaip ne kaip , o jo užimta 4-ta vieta garantuoja žaisti sekančių metų finale; gi , turnyrui baigiantis, tos teisės Valerij toli gražu dar nebuvo užsitikrinęs ir ,fortūnai pakrypus į kitą pusę, galėjo atsidurti ir ženkliai žemiau ...

----------------

Virgilijus Žutautas , kaip jam įprasta, už lentos „dirbo kaip bitutė“ ,-to pasėkoje, nepaisant truputį banguoto žaidimo, pelnytai savo darbštumu "užsidirbo" penktą vietą , suteikiančią žaisti sekančių metų finale be atrankos etapo.
Mūsų keliai šaškėse su Virgiu pastaruoju metu labai supanašėjo (esame bendraklubiai, kartu giname klubo garbę komandinėse varžybose, kartu žaidžiame įvairiose asmeninėse veteranų varžybose; abu ,būdami pagrindinai „64“ specialistai , pradėjome vienu metu praktikuoti ir „100“ lentą ir pan.) , todėl esu patenkintas , kad bent vienam iš mūsų (praeitą kartą tai pavyko man, šį kartą –jam), pasisekė užsitikrint vietą sekančių metų „100“ finale.

-----------------

Jaunasis Jonas Pukšta buvo didžiausias šio turnyro atradimas. Mūsų partijai pasibaigus , aš pagyriau savo varžovą už solidų žaidimą . Beje, šis žaidėjas, mano nuomone , nusipelnė pagyrų ir už visą turnyrą. Pažangą per metus jis padarė didelę ir jau netolimoje ateityje gali tapti visiems „kietu riešutėliu“.

--------------------

Atrodo, kad Viktoras Volosionkinas, užėmęs 7 vietą , liko iš visų turnyro dalyvių labiausiai nusivylęs galutiniais turnyro rezultatais . Ir tam yra pagrindo. Viktoras, vertinant pozicinį žaidimą, meistriškumo atžvilgiu , mano nuomone, yra arčiausiai dviejų turnyro favoritų iš visų turnyro dalyvių.
Bet minusai taktikoje bei ištvermės trūkumas, kai reikėdavo paskaičiuot konkretų variantą , norint realizuoti įgytą persvarą laimėtose padėtyse ar padaryti lygiąsias truputį blogesnėje padėtyje , neleido jam išnaudoti susikurtų dėkingų progų visoje eilėje partijų ir tuo būdu jis prarado daug taškų, kuriuos privalėjo paimti.Deja, kaip sakoma tokiais atvejais, pats ir yra kaltas dėl to ...

------------------

Man pasirodė , jog iš dalyvių , užėmusių paskutines tris vietas (Tunkevič, Janavičius, Pavliukovič) didžiausią pažangą, nepaisant užimtos paskutinės vietos, padarė būtent Pavliukovič. Nepaisant to , jog Tunkevič ir Janavičius turi didesnę dalyvavimo finaluose patirtį, o ji tokiais atvejais tikrai vaidina nemenką rolę, Pavliukovič žaidimas man , žiūrint iš šalies, labiau imponavo. Bet tai - mano asmeninė nuomonė, kuri , man nebūnant „100“ specu, gali būti ir klaidinga ...(čia jau jų trenerio Edvardo Bužinskio nuomonė ,aišku, būtų svaresnė ).

----------------

Apie save.
Nuo paskutinių vietų, nepaisant savo paties turnyro starte darytų niūrių prognozių , man pasprukti pavyko...(likau 8) . Dar daugiau,- galėjau, nepaisant blogo žaidimo, netgi užimti pakankamai aukštą vietą,nes tam būtų užtekę padaryti tik 1 vaikiška klaida mažiau. Bet yra kaip yra ir, kaip aš pats mėgstu visada sakyti , esi toje vietoje , kurios esi vertas...
Vis labiau įsitikinu, kad „amžius daro savo“ : dėmesio koncentracija sumažėjusi; žaidimo vidury , o ypač partijų pabaigose jaučiuosi pavargęs,ko pasėkoje „vaikiškų“ klaidų skaičius didėja.

Aišku, „100“ –ėse gali prisigalvot sau pasiteisinimų (atseit , čia ne mano profilis, mano profilis –„64“ ), bet kai pagalvoji , kad panašias klaidas pradėsiu daryti ir prie „64“ lentos (o jau tuo "kvepia"...) , tai norisi iš viso „iš šaškių pabėgti...“ (cha cha...).

Vienintelė išeitis , kad nebūt labai nusivylusiu ir perdaug nepergyvent dėl rezultatų (o ypatingai dėl pačios žaidimo kokybės ) , tur būt, yra tokia: sumažinti ateityje sau keliamus reikalavimus, blaiviai įvertinant savo galimybes,atsižvelgiant į amžių, nes priešingu atveju geriau „visai išeit į pensiją“-juk neveltui sakoma, kad sveikata brangiau už viską.

Visada buvau ambicingas ir patikėkit, -oi ,oi kaip sunku save pakeisti , mažinant sau reikalavimus( cha cha...).

Be to, tenka prisimint, kad be asmeninių interesų yra dar ir komandiniai . Todėl pats nežinau, kaip elgsiuosi netolimoj ateity ...

Puslapis: 1

Sprendimas: UAB "Rivilė"