Šiais metais (priešingai nei kitais kartais) „Riešuto“ klubui sunkiai sekėsi komplektuoti komandą, nes žaisti būtent 05/11-05/12 dienomis daug kas iš klubo rinktinės narių dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisakė. Vykti į čempionatą nepilna sudėtimi, mano akimis žiūrint, yra nerimta, todėl, suradus ketvirtąjį komandos narį (juo tapo Liutauras Šulga), mano nuotaika šiek tiek pasitaisė. Dar labiau ji pakilo, kai sužinojau tikslų Eurolygos finalo ketverto varžybų laiką, nes tapo aišku, kad krepšinis šaškėms (arba atvirkščiai – cha cha...) netrukdys.
Iš kitos pusės, žaisti varžybose intensyviu grafiku (daugiau nei 2-3 rimtas partijas per dieną) man jau nebesinori. Dalyvaujant varžybose, norisi ne tik pažaisti , bet ir pailsėti ,- vistik amžius savo įtaką daro... Žinojau, kad šį kartą atsarginių komandoje nėra, žaidėjų keisti negalėsime, todėl per dieną, galbūt, teks sužaisti net 6 partijas. Ta aplinkybė, tiesą sakant, manęs nežavėjo. Todėl, prisipažįstu, važiavau į šį čempionatą( priešingai nei ankstesniais kartais) be entuziazmo ...
Pasibaigus čempionatui, galiu konstatuoti: tikrai nesigailiu, kad nuvykau į šias varžybas. Likau jomis patenkintas, nes šis ( ketvirtasis) čempionatas buvo (bent jau man) sportine prasme įdomiausias ir labiausiai intriguojantis iš visų iki šiol vykusių.
Pajuokausiu : Savo rašiny "Prieš čempionato startą" aš ir prognozavau, kad čempionate turėtų būti didelė sportinė intriga. Tolimesni įvykiai parodė, kad man tą atspėti pavyko. Dabar ( jau po čempionato), neužėmus komandinės pirmos vietos, telieka bent tuo pasigirti...(cha cha...) .
Bus tęsinys...
Vaidas Puočiauskas 2013 05 13 13:24
Re: Įspūdžiai po čempionato...
Jau iš anksto žinojome, kad šiais metais vėl dalyvaus 5 komandos (tiek jų buvo ir praeitais metais). Atvykę į varžybų vietą, mes, riešutiečiai, su nekantrumu laukėme burtų. Praeitais metais, esant nelyginiam komandų skaičiui, žaidžiant paskutinį turą, mūsų komanda "ilsėjosi" ir vieta, kurią užimsime galutinėje įskaitoje, priklausė nuo kitų komandų susitikimų rezultato. Tiesa, įvykdyti sunkią užduotį –t.y. įveikti savo varžovus rezultatu, ne mažesniu nei 7:1, mūsų pagrindiniams konkurentams, „Vitražo“ komandai, tada nepavyko. Nepaisant to, kad viskas baigėsi sėkmingai, kartoti praeitų metų istoriją burtų prasme –t.y. vėl būti tik statistais paskutiniame rate, mes nenorėjome.
Prieš burtų traukimą išsiaiškinau, kad laisva paskutiniame rate bus komanda, kuriai atiteks numeris 3. Manau, skaitytojai dabar suprato, kodėl, ištraukęs burtus, aš taip džiaugsmingai pranešiau visiems, kad mūsų komandai atiteko penktas numeris. Atrodė, kad bent jau pradžia (burtai) nėra bloga (cha cha...).
Bet, praėjus dar kuriam laikui, mano džiaugsminga nuotaika po burtų ėmė blėsti.
Nors aš pats ir nepriklausau tai daliai žmonių, kurie yra labai prietaringi, bet preferansą žaidžiu, o jį žaidžiantys yra, kaip taisyklė, šiek tiek prietaringi. Pamatęs, kad šį kartą statistų vaidmuo paskutiniame rate atiteko "Verdenės" komandai, aš sunerimau (cha cha...):
"Velniai griebtų, o gal reikėjo vėl traukti trečią numerį, nes dabar jau "Verdenė" bus, kaip kad mes praeitais metais, laisva paskutiniame rate , ir taps , kaip kad mes praeitais metais, čempionais..Taigi, mums tik geriausiu atveju atiteks antra vieta."
Maža to... Išsiaiškinęs, kad pirmąją dieną teks žaisti visus tris turus -t.y. 6 partijas per 1 dieną, o buvo galimybė žaisti dvi dienas po 2 turus, aš savo ištrauktuoju numeriu džiaugtis visai nustojau.
Juokas juokais, bet, užbėgdamas įvykiams už akių, iškart pasakysiu, kad mūsų komanda "nuskendo", žaisdama su J.Kulikausko v. komanda, būtent trečiajame pirmos dienos ture.
Na ir nebūk prietaringas po tokių įvykių, juk to trečiojo turo aš asmeniškai ir bijojau, vaizdžiai tariant, kaip "velnias kryžiaus..." ( cha cha ... ).
Bus tęsinys...
Vaidas Puočiauskas 2013 05 14 12:23
Re: Įspūdžiai po čempionato...
Pirmasis ratas.
Šeimininkams ilsintis, vyksta principinės kitų komandų dvikovos. Čempiono titulą ginantis „Riešutas“ žaidžia prieš savo pagrindinį varžovą praėjusiame čempionate -"Vitražą". Kita varžovų pora - J.Kulikausko v. klubas ir "Verdenė" turi "senų tarpusavio sąskaitų", nes dviejuose paskutiniuose čempionatuose šie du klubai vienas kitą skriaudė, nugvelbdami vienas iš kito medalius iš pat panosės ir taip palikdami priešingąją pusę už prizininkų ribos.
Šį mačą 5:3 laimi "Verdenė", tuo lyg ir patvirtindama mano samprotavimus apie, galbūt, laimingąjį trečiąjį numerį, kurio visos komandos taip nenorėjo ištraukti. “Verdenės“ pergalę, kaip ir galima buvo prognozuoti, nulėmė jos lyderių pergalės (Aleknavičius laimėjo prieš Mikalauską, Vengelis prieš Danilevičių). J.kulikausko klubui pergalę iškovojo Sokolovas, laimėjęs prieš Janavičių, o Vilčinskaja sužaidė lygiosiomis su Šidla.
Kiekvienas varžovų porų parinkimo variantas visada turi savų pliusų ir savų minusų. Tiesą sakant, dažnai net nežinau, koks variantas būtų komandai palankiausias. Bet kai Edmundas pradėjo šnekėti, kad šis variantas jam nepatinka, man pasidarė smagiau. Pradėjau mąstyti: jei "būtent taip" jiems, priešininkams, nepatinka , tai mums tada "būtent taip" turėtų būti gerai (cha cha..).
Norėjosi nuteikti save ir komandą optimistiškai, todėl vos ne garsiai pradėjau save įtikinėti ir kurti svajonėse pergalingo mūšio planą (cha cha...): „Na taip ..dabar jiems iš tikrųjų turėtų būti blogai... Juk Karalius, gavęs Laurutienę, apsidžiaugė , kad ne jam teks prakaituoti prieš favoritus - taigi tai geras ženklas... Virgis neutralizuos Sigitą, Šulga – Norkų .... Man telieka išlošti prieš Edmundą ir bus “Valio !..”.
Bet realybėje „Valio!.. “ nesigavo. Sandra Valiui įrodė, kad jo džiūgavimas, gavus ją į varžoves, nėra net sudilusio skatiko vertas,- pergalę šiame susitikime pasiekė būtent Sandra.
Ačiū dievui, kad nors antroji mano "Barbaroso" plano dalis (be Karaliaus) išsipildė (cha cha...). Tokiu būdu šis atkaklus mačas baigėsi lygiosiomis.
Po pirmojo turo, turint omeny, kad svarbaus mačo nepralošėme (niekas dar neprarasta), o komandos naujoko (Liutauro Šulgos) debiutas manęs ir visos komandos nenuvylė,nes jo varžovas Domantas Norkus abiejose partijose, kurios baigėsi lygiosiomis, buvo priverstas daugiau gintis nei pulti, mano nuotaika buvo visai nebloga...
Bus tęsinys...
Vaidas Puočiauskas 2013 05 15 10:02
Re: Įspūdžiai po čempionato...
Antrajame ture "ilsėjosi" J.Kulikausko v. komanda, "Riešuto" varžovu buvo "Verdenės" klubas, o "Vitražas" susitiko su šeimininkų klubu "Sūduva".
Niekas, turbūt, neabejojo, kad pirmajame mače sportinė intriga bus, bet buvo įdomu, ar bus jinai ir antrajame. Aš asmeniškai tikėjausi, jog šeimininkai, sustiprinę savo sudėtį trakiškiu K.Blaževičiumi ir sugebėję prisikviesti žaisti už komandą klubo narį šakietį A. Grinkevičių, sugebės rimtai pasipriešinti antrojo mačo favoritams, "Vitražo" komandai. Deja, mano viltys subliuško. Tiesa, Kęstutis Blaževičius prieš Norkų iškovojo pergalę, bet tai buvo viskas, ką jų komandai pavyko šį kartą nuveikti. Kituose susitikimuose: J.Navickas- S.Smaidrys, V.Labutis- E.Starkus, A.Grinkevičius-S.Laurutienė, pergales pasiekė "Vitražo" atstovai. Mačą rezultatu 6:2 laimėjo "Vitražas".
Pagrindinio konkurento, "Vitražo" klubo, (bent jau man po mūsų pergalės prieš "Verdenę" tada taip atrodė) pergalė nebuvo netikėta, bet pats rezultatas, tiesą sakant, man nelabai patiko. Norėjosi rezultato 5:3, nes buvo didelė tikimybė, kad ateityje, surinkus su "Vitražu" vienodai taškų, komandos vietą gali nulemti būtent "mažieji" taškai.
Užbėgdamas įvykiams už akių, pasakysiu, kad šiame mano samprotavime tiesos yra, bet tai - tik dalis tiesos. Iš tikrųjų, turnyro finiše viską ir nulėmė "mažieji" taškai, nes trys komandos surinko vienodą komandinių taškų skaičių, bet.... "Vitražo" komandos jų tarpe nebuvo (cha cha...).
Žaidžiant susitikimą "Riešutas"- "Verdenė", žaidėjų poros atrodė taip: L.Šulga- Ž.Lipkevičius, V.Žutautas -V.Aleknavičius, V.Puočiauskas- M.Šidla, V.Karalius- L.Vengelis.
Įvertinęs situaciją, pradėjau samprotauti: " Susitikime Vilius –Virgis greičiausiai bus lygios (abu priešininkai vienas kitą gerbs ir žaidimo neaaštrins), Valius turi mažai šansų prieš Luką, bet, iš kitos pusės, Šulga turi daugiau šansų prieš Lipkevičių. Taigi, 1,5:1,5. Lyg ir gaunasi, kad mano susitikimas ir parodys, kas ką..."
Artėjant pirmosioms mačo partijoms prie pabaigos, situacijos ant lentų rodė viską taip kaip ir prognozavau: Šulga laimi, Karalius "gauna", Virgis – lygios. Beje, šių porų mikromačai taip ir baigėsi.
Žaidžiant su Mariumi, man pirmojoje partijoje atiteko geresnė spalva, todėl iš pradžių aš buvau labai ramus ir savimi patenkintas. Bet visas mano ramumas staigiai "išgaravo", kai aš prisiminiau (cha cha ...), kad dar laukia antroji partija: "Velniai griebtų, ko aš čia sėdžiu patenkintas....jei dabar neišlošiu, tai gali liūdnai baigtis, juk antroje partijoje tai reikės gintis..."
Ačiū dievui, laimėti pirmąją partiją pavyko, o antrojoje Marius suklydo ir vietoj laimėjimo jam teko vėl pralaimėti.
Komandinis mačas baigėsi 5:3 mūsų naudai.
Surinkus prieš pagrindinius konkurentus (taip bent tada atrodė –cha cha...), "Vitražą" ir "Verdenę", 3 taškus iš 4 galimų, aš širdies gilumoje nusprendžiau, kad pagrindinis darbas jau padarytas ir komandai ateityje telieka neatsipalaiduoti...
Bus tęsinys....
Vaidas Puočiauskas 2013 05 16 12:47
Re: Įspūdžiai po čempionato...
Prieš akis tą dieną mūsų komandos dar laukė trečias turas, kurio, kaip jau minėjau anksčiau, aš mielu noru būčiau atsisakęs ir perkėlęs rytdienai. Tačiau taisyklės yra visiems vienodos, todėl, ištraukus 5-ąjį numerį, teko paklusti varžybų reglamentui ir nori nenori sėsti prie šaškių lentos (cha –cha..).
Šiame ture ilsėjosi "Vitražas", "Verdenė" žaidė prieš šeimininkus, o mūsų laukė susitikimas su J.Kulikausko v. klubu. Šis turas buvo pilnas netikėtumų ir ,mano akimis žiūrint, labiausiai ir įtakojo galutinius rezultatus.
Būtent šiame ture šeimininkai "parodė savo nagučius" ir sulošė savo geriausiąjį mačą. J.Navickas laimėjo prieš Ž.Lipkevičių, K.Blaževičius prieš L.Vengelį. Tiesa, V. Labutis patyrė pralaimėjimą prieš V.Aleknavičių, tačiau A.Grinkevičius turėjo milžinišką persvarą prieš M.Janavičių pirmojoje partijoje ir, tiksliai žaisdamas, manau, turėjo laimėti. Deja, jis ne tik kad išleido pergalę iš savo rankų, bet partijos pabaigoje, kai jau reikėjo susitaikyti su lygiosiomis, padarė grubią klaidą ir, vaizdžiai tariant, įsimušė įvartį į savo vartus. Tuo būdu tik fortūnos dėka mačo favoritui "Verdenei" pavyko išsigelbėti ir atkaklus susitikimas baigėsi lygiosiomis.
"Riešuto" susitikime su J.Kulikausko v. klubu, ištraukus burtus, išaiškėjo, kad žaidžia tokios varžovų poros: Vilčinskaja-Puočiauskas, Sokolovas-Žutautas, Danilevičius-Šulga, Mikalauskas-Karalius.
Prisiminęs, kad planuoti, "kas ir kaip maždaug gali būti", man ligi šiol sekėsi neblogai, pabandžiau tą patį mintyse atlikti ir šį kartą: "Na ką ... maždaug aišku... Kad nebūtų komplikacijų, man su Virgiu visumoje reikia būtinai paimti bent jau 1,5 taško"
Prisipažįstu, kad po gan sėkmingo komandos starto pirmuose dviejuose turuose, aš kažkodėl buvau įsitikinęs, kad mes su Virgiu "savo padarysime", todėl, žaidžiant šį susitikimą, net "įtartina" Karaliaus pozicija nelabai mane jaudino.
Bet viena yra planuoti, kas kita- įvykdyti (cha cha...). Pirmas "blogo oro" simptomas šį kartą (bent jau man) turėjo būti tai, jog, įsijautęs į taškų gamintojo rolę (cha cha...), aš pirmajam ėjimui, priešingai ankstesniems susitikimams, sugaišau pusę partijai skirto laiko. Antra mano klaida (kurią, deja, aš visada beveik darau) buvo perdaug didelis dėmesys komandos draugų, ypač Virgio, partijoms. Man atrodė, kad Virgis "spaudžia" (partijai pasibaigus, tapo nebeaišku, kaip ten buvo iš tikrųjų –cha cha...), savo pozicija aš irgi buvau patenkintas,nes šaškių ant lentos daug, taigi ir žaidimo dar daug... –vienu žodžiu, viskas vyksta daugmaž pagal planą.
Bet.... Viskas šį kartą gal ir vyko pagal planą, bet ,deja, ne maniškį (cha cha...).
Tai buvo jau penktoji partija tą dieną, galvoti tingėjosi. Laikas nenumaldomai bėgo. Vargais negalais prisiverčiau suskaičiuoti variantą, kas bus , jei ateityje Veronika pravedinės smūgį. Suskaičiavęs, nusiraminau ir kažkodėl buvau įsitikinęs, kad Veronika taip ir darys (iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad smūgis laimi, nors iš tikrųjų buvo atvirkščiai...).
Veronika ilgokai mąsto (o aš mintyse ją raginu-na daryk kombinaciją, daryk..). Tuo momentu pasigirsta Virgio balsas : "Blambočki, nemačiau ...". "Na va , turbūt, išleido pergalę" - pagalvoju aš ir puolu prie Virgio. "Oho... visai prasti reikalai ... Ne pergalę išleido, o pralaimėjimą patyrė",- tik dabar aš pradedu suprasti realią situaciją. "Taip, dabar jau tuos mano planuotus 1,5 taško su Virgiu nelabai besurinksim..."-mintiju aš.
Tuo tarpu Veronika pasirenka teisingą tęsinį, tuo galutinai sugadindama mano ir taip jau prastą nuotaiką (cha cha...).
"Reikia atsilošti... reikia už Virgį būtinai atsilošti"- sukasi mano galvoje įkyri mintis. "O kaip?... Jei žaisiu čia –jinai iškart gali pereiti į lyginį endšpilį . Hmm... reiškia reikia žaisti kitur. O gal ten pas mane blogai? - reikėtų paskaičiuoti. Ai, ką ten skaičiuoti, čia gi tai lygias, jei norės , iškart padarys, o ten bus šaškių dar daug , gal apgausiu kur nors..."
Ir, daug nebegalvodamas, darau ėjimą. Veronika staigiai atsako (kitų ėjimų pas ją ir nėra...). Ir tik dabar pamatau, ką reiškia padaryti ėjimą "iš akies": taip, šaškių daug, bet padėtis absoliučiai pralošta, o ir jokių problemų pergalei pasiekti Veronikai nebus. Ėjimo nebedarau (nebepadėtų...), mano laikas nukrenta ....
Reziume: 0 taškų vietoj planuotų 1,5 ir "žiaurus" rezultatas mums po pirmųjų sužaistų partijų: pralaimėta 1:7. Iš mūsiškių vienintelis Šulga sužaidė lygiosiomis, kiti pralaimėjo.
Antrojoje partijoje man pavyko atsilošti, tačiau tai buvo menka paguoda ,nes komanda mačą pralaimėjo rezultatu 2:6.
Įdomu yra tai, kad komandų šansai ir galimybės užimti tą ar kitą vietą keitėsi po kiekvieno turo.
Po pirmųjų dviejų turų geriausius šansus, atrodė, turi "Riešutas" (sužaidė lygiosiomis su "Vitražu" ir įveikė "Verdenę").
Po pirmos turnyro dienos (po trijų turų) jau atrodė, kad geriausius šansus užimti pirmąją vietą turi "Vitražas", turėjęs laisvą turą. Jis buvo sužaidęs lygiosiomis su "Riešutu" ir iškovojęs pergalę 6:2 prieš Marijampolę. Minėtos pergalės vertę didino faktas, kad "Verdenei", kaip minėjau anksčiau, pavyko pasiekti su šeimininkų komanda tik lygiąsias. Turint omeny, kad visi konkurentai jau buvo patyrę po vieną komandinį pralaimėjimą, "Vitražui" du likusius mačus būtų užtekę baigti lygiosiomis ir jis būtų užsigarantavęs minimum pirmos vietos dalybas.
Deja, 4 turo mačą su "Verdene" "Vitražas" pralaimėjo rezultatu 3:5. (Smaidrys- Šidla 2:0, Norkus-Vengelis 1:1, Laurutienė-Aleknavičius 0:2, Starkus-Lipkevičius 0:2) , o J. Kulikausko komanda tuo metu įveikė rezultatu 6:2 šeimininkus. Vienintelius du taškus Marijampolei iškovojo, kaip jau tapo įprasta šiame turnyre, K.Blaževičius, įveikęs V.Vilčinskają.
Situacija prieš paskutinį turą buvo tokia: "Verdenė" -5 taškai, 17 mažųjų taškų, paskutiniame ture ilsisi; J.Kulikausko v. komanda - 4 taškai, 15 mažųjų taškų ; "Vitražas"- 3 taškai, 13 mažųjų taškų ; "Riešutas" - 3 taškai ,11 mažųjų taškų; "Sūduva" - 1 taškas, 8 maž. taškai ;
Paskutiniame rate turėjo žaisti: "Riešutas"- "Sūduva", J.Kulikausko v. – "Vitražas".
Išskyrus faktą, kad "Verdenė" jau netaps čempionais, bet garantuotai užims prizinę vietą, visa kita buvo absoliučiai neaišku...
Aš jau buvau susitaikęs su mintimi, kad užimti pirmąją vietą mes nebegalime ir kad teks kovoti tik dėl prizinės. Prizinė vieta, įvertinus situaciją, atrodė pasiekiama nesunkiai-užtenka įveikti Marijampolę bet kokiu rezultatu. Nusprendžiau dar kartą pamodeliuoti situaciją: ar yra dar koks nors variantas mums užimti pirmą vietą. Mano nuotaika pagerėjo, kai variantas buvo surastas (reikia, pasirodo, tik gerai paieškoti- cha cha....). Jis atrodė taip: būtinai reikia, kad "Vitražas" laimėtų, bet laimėtų nedideliu skirtumu 5:3,o mums reikia laimėti prieš Marijampolę 7:1 (1 vietos dalybos), o dar geriau (cha cha..)-8:0. Neveltui sakoma, kad " viltis miršta paskutinė", todėl aš asmeniškai buvau nusiteikęs labai kovingai. Optimizmą šiek tiek didino ir mano įsitikinimas, kad "Vitražas" po "šalto dušo", patirto praeitame ture, susikaups ir iškovos taip reikalingą sau sunkią ( tuo pačiu ir mums- cha cha....) pergalę. Savo komandai apie šansus dėl pirmos vietos perdaug neaiškinau. Rezultatas 7:1 ar 8:0 yra sunkiai pasiekiamas, todėl, bijodamas kad komandos nariai (ypač Karalius ) "nepersistengtų", tepasakiau saviškiams, kad reikia pabandyti pavyti "Verdenę" ,iškovojant pergalę rezultatu 6:2, nes tada pagal tarpusavio mačo rezultatą liktumėm antri.
Deja, veiksmas ir šį turą vystėsi ne pagal mano sugalvotą scenarijų. Jau žaidžiant pirmąją partiją, aš ir vėl , kaip ir praeitame ture, išgirdau nelemtąjį Virgio "blambočki" (cha cha....). Virgio ištarta frazė šį kartą buvo maždaug tokia: " Blambočki, ne už tos šaškės nučiupau..". Puoliau žiūrėti, kas atsitiko. Pasirodo, Virgis, vykdydamas šaškių keitimą, nučiupo kirtimui ne tą šaškę. Visa bėda buvo tame, kad paliestoji šaškė irgi galėjo kirsti priešininko šaškę,bet po tokio kirtimo priešininkas paprasčiausiai kirto dvi šaškes, patekdamas į damas. Blaževičiui, pareikalavus laikytis taisyklės " palietei-eik", Virgiui beliko pasiduoti. Man susikaupti po tokio nokdauno (jau antrojo, gauto šiose varžybose iš savo draugo Virgio –cha cha...) buvo labai sunku, nes supratau , kad rožinės svajonės apie pergalę rezultatu 7:1 ar 8:0 ir teliko svajonėmis. Prisiminus, kad, pralošus Marijampolei, liksim išvis be prizinės , šiaip ne taip pavyko mobilizuotis. Savo susitikimą prieš Labutį laimėjau, komanda pasiekė pergalę rezultatu 5:3 ir, nepriklausomai nuo kitų komandų mačo baigties, užsitikrino 3 vietą.
Tuo tarpu kitų komandų mače vyko labai atkakli kova. J.kulikausko v. komandai, kad užimti pirmąją vietą, užteko lygiųjų, o "Vitražui", norint tą tikslą pasiekti, buvo reikalinga tik pergalė.
Po pirmųjų partijų rezultatas buvo 6:2 Kulikausko v. komandos naudai: Vilčinskaja – Starkus 1:1, Sokolovas-Laurutienė 2:0, Danilevičius-Norkus 1:1, Mikalauskas- Smaidrys 2:0 (!) ; Atrodė, kad šiame mače "Vitražas" pradeda, panašiai kaip "Riešutas" 3 ture , "skęsti" .
Rezultatai rodė , kad ir vėl scenarijus vyksta "ne pagal mane" (cha cha...). Mūsų pačių viltys sutriuškinti aukštu rezultatu Marijampolę buvo žlugusios jau po pirmųjų partijų, todėl mes, riešutiečiai, antrųjų partijų metu buvome tik neutralūs šio mačo stebėtojai.
Antrosioms partijoms įpusėjus, „Vitražui“ atsiranda vilties kibirkštėlė: Norkus laimi savo antrąją partiją, o visose kitose lentose "Vitražas" spaudžia. Pasidaro visai nebeaišku. Lygiosiomis baigiasi Starkaus-Vilčinskajos susitikimas.
Lieka 2 partijos. Akivaizdi persvara abiejose partijose "Vitražo" komandos pusėje. Jei abi partijos baigiasi "Vitražo" pergalėmis, "Vitražas" -pirmas, J.Kulikausko v. klubas-tik ketvirtas. Priešingu atveju –komandų rikiuotė atvirkštinė.
Taip... Čia tai bent intriga, čia tai bent vieno pustaškio kaina! Ką ir bekalbėti, čempionatas sportinės intrigos prasme gavosi puikus!
Varžybų kulminacija: Smaidriui, bandant atsilošti, nukrenta laikas. Sandros pergalė jau iš esmės nieko nebekeičia.
Varžybos baigtos. Trims komandoms, surinkus vienodą taškų skaičių, viską nulėmė "mažieji" taškai. Čempionai –J.kulikausko v. komanda, antra-"Verdenė", trečias-"Riešutas", o "Vitražas" lieka už prizininkų pakylos.
Dėl ateities --------------- 1. Jau tapo tradicija, kad čempionatuose pagal šiuolaikinę versiją žaidžia 5-6 komandos.
"Klasikos" čempionatuose dalyvaujančiųjų komandų skaičius paprastai būna žymiai didesnis (16), todėl jų skaičius ir čia ,atrodytų, galėtų būtų didesnis. Bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Paminėsim 3 aplinkybes, o būtent:
a) žaidžiant mikromačus, maksimalus turų skaičius per dieną ("neperlenkiant lazdos" su žaidimui skirtu laiku per dieną ) yra 3;
b) objektyviausia sistema, nustatant nugalėtojus, yra ratų sistema;
c) skirti turnyrui daugiau nei tris dienas yra nerealu;
Atsižvelgiant į paminėtus faktorius, optimalus komandų skaičius, dalyvaujančių čempionate, galėtų būti lygus 8. ------------------------------------------------------------------------- 2. Išskyrus "Pamarį" ir, galbūt, dar vieną kitą klubą, daugiau pajėgių klubų, nedalyvavusių čempionate, bet galinčių kovoti savo turimomis pajėgomis dėl aukščiausių apdovanojimų, Lietuvoje nėra.
Todėl šio skaičiaus (8) didinti nereikėtų . ---------------------------------------------- P.S. Ateityje, atsiradus didesniam norinčiųjų dalyvauti čempionate komandų skaičiui ( vargu ar tai gresia netolimoje ateityje), galima būtų įvesti sportinės rotacijos principą : 1 ar 2 komandos iškrenta, o jų vietą užima naujokai.
3. Pirmą kartą (2010m.) šis komandinis turnyras buvo organizuotas "Riešuto" klubo iniciatyva ir buvo pavadintas "Riešuto taure".
Federacija, paremdama šią iniciatyvą, nusprendė sekantiems "Riešuto taurės" turnyrams, vykusiems kasmet,suteikti respublikinio čempionato statusą, įteikiant varžybų prizininkams LR čempionato medalius ir diplomus.
Mūsų klubas visus šiuos keturis čempionatus rėmė finansiniu ir organizaciniu požiūriu. Rengdami pirmąjį "Riešuto taurės" turnyrą, siekėme išpopuliarinti Lietuvoje šiuolaikinę šaškių versiją. Klubas norėjo, kad ateityje šis turnyras taptų tradiciniu. Turnyras tapo populiarus, vyksta dabar reguliariai, federacija žada jį vykdyti ir ateityje,todėl mūsų klubas pagrindinę funkciją šio turnyro atžvilgiu įvykdė.
Manome, kad:
federacija sėkmingai gali vykdyti šį turnyrą ateityje savo jėgomis, ---------------------------------------------------------------------- pavadindama šį turnyrą "Komandiniu klubų čempionatu pagal šiuolaikinę ------------------------------------------------------------------------------------ versiją" ir nebeminėdama mūsų klubo pavadinimo. -----------------------------------------------------------------------------
P.S. Tikėkimės, kad dabar nepatenkintųjų (kurių buvo tarp...nežaidžiančiųjų) šio čempionato pavadinimu bus mažiau ...
Gal vertėtų filosofiškai paklausti-kam nuo to tapo (taps ) geriau? (cha cha...)
