Ruošiausi parašyti į šaškių forumą , bet ten kažkas „užspringo“ . Iš pradžių pagalvojau, kad kažkas balandžio 1 proga pokštauja... Paskambinau Egidijui ir išsiaiškinau , kad čia anaiptol ne pajuokavimai . Na ką gi, - galima tą patį parašyti ir čia.

Finale žaidė 10 dalyvių . Finalas turėjo ir atrankos požymį,–jo nugalėtojas gavo teisę žaisti pasaulio čempionate Brazilijoje. Beje , vienas iš dviejų pagrindinių favoritų ,- Bužinskis, šiame čempionate nežaidė. Motyvavo jis tuo , jog jau ir taip turi tą teisę išsikovojęs, todėl nenorįs trukdyti , ir tegu dalyviai išsiaiškina tą vienintelį , kuris galės atstovauti Lietuvai pasaulio čempionate, patys tarp savęs.

Staigmenos šiuo atveju nebuvo. Kaip visų „orakulų“ ir buvo prognozuota,
Čempionatą , nesulaukęs didesnės konkurencijos, lengvai laimėjo Aleksej Domčev. Antras –Viktoras Volosionkinas, trečias- Vaidas Stasytis. Beje, trijulę , manau, buvo galima lengvai atspėti, dar prieš prasidedant čempionatui. Bent man buvo tik neaišku , kas konkrečiai bus antras , o kas trečias. Prizinkų trejetas objektyviai ir buvo vertas tų prizinių vietų.
Gan neblogai pasirodė jaunasis Marius ,užėmęs 4-tą vietą .
Neblogą įspūdį paliko ir po ilgos pertraukos žaidęs Danilevičius.
Kudriavcevas , aišku, savo užimta vieta liko nepatenkintas. Gal būsiu subjektyvus , bet bent man neatrodė, kad jo žaidimas vertas aukštesnės vietos, netgi priešingai ... (kaip čia neprisimint , pavyzdžiui, jo laimėjimo prieš Bezubovą aiškiai praloštoje pozicijoje..)

O dabar iš „savo varpinės:“
Gavęs pasiūlymą iš Romos Šidlauskienės sužaisti kokiame nors Lietuvos finale ,aš truputį „pasimečiau“ . Iš vienos pusės , po įtemptų sausio ir vasario mėnesių pagaliau atsirado daugiau laiko, todėl tai lyg ir buvo skatinantis Motyvas ... Iš kitos pusės norėjosi „atsipūsti“... .
Svarsčiau, svarsčiau ir (net sau gan netikėtai) nusprendžiau pabandyti sužaisti 100 -ėmis.
Pagalvojau , kad čia aš galėsiu pažaisti savo malonumui ,juk rezultatų čia neprivalau rodyti,-
visi žino kad aš čia naujokas. Taigi , gavau 100 šaškių „ krikštą“ . Tai buvo man pirmos rimtesnės varžybos prie 100 lentos (kad jomis kažkada biškelį esu žaidęs prieš 40 metų galima , manau, jau ir neskaičiuoti...). Prieš čempionato pradžią būgštavau kad su tokiu nusiteikimu (žaisti savo malonumui) dalyvaujant finale, galima ir visai nesurinkti taškų . Ir nors būsimi rezultatai šiaip jau manęs neslėgė, bet nulį taškų tai surinkti irgi nesinorėjo, gi optimistiškiausiose savo prognozėse tikėjausi 50 proc. Likau patenkintas kad pažaidžiau , o ir rezultatas ,žaidžiant pirmą kartą, visai artimas tam, kurio norėjau. Tam tikras išvadas apie šimtalanges ,apie savo ir kitų žaidimą pasidariau, bet šį kartą jų „nedėstysiu“....

Pabaigai :
Klubo vardu sveikinu mūsų klubo „Riešutas“ narius, Aleksejų ir Viktorą, užėmusius prizines vietas !