Riešutas UAB "Rivilė" http://www.rivile.lt

Naujausi pranešimai...
A.Domčevo įspūdžiai, grįžus iš Italijos (0)
2019m. tarptautiniai turnyrai ... (0)
2018m. komandinis (tęsinys 6) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 5) (0)
2018 komandinis (tęsinys 4) (0)
2018 komandinis (tęsinys 3) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 2) (0)

2007 - 19: 618838
07.15: 143

Užsiregistruoti | Prisijungti/atsijungti

Apie šaškes[<<Atgal]

PranešimasAutorius
2012m. veteranų "64" čempionatas
Olimpiada baigėsi,- ir atsirado galimybė kažką parašyt apie 2012m. veteranų „64“ šaškių čempionatą.

Šiais metais įvykęs veteranų čempionatas- jau dvidešimt pirmas pagal skaičių. Simboliška, kad po 20 metų pertraukos jis vėl vyko Klaipėdoje-t.y. ten pat, kur įvyko pirmasis oficialus veteranų čempionatas . Šį kartą varžybų vietą nulėmė pačių klaipėdiečių entuziazmas ir noras surengti šias varžybas pas save.
Ir tai sveikintina, nes, plečiantis miestų, rengiančių veteranų čempionatus, geografijai , didėja tikimybė, kad į aktyviai žaidžiančiųjų eiles įsilies naujas kontingentas iš aplinkinių vietovių . Dalinai ši prielaida pasiteisino: čempionate išvydome naujų veidų iš Kretingos, Klaipėdos , Mažeikių. Iš kitos pusės , tikėtasi, kad varžybose dalyvaujančiųjų skaičius bus dar didesnis. Deja, jų (28) šį kartą buvo šiek tiek mažiau nei įprasta . Matomai, tolimesnių miestų atstovus dalyvauti čempionate atbaidė ilgoka kelionė , nes šį kartą nematėme atstovų iš Kauno bei Zarasų , o juk šių miestų atstovai tradiciškai dalyvauja veteranų varžybose.

Varžybų organizatorių parinkta data sutapo su miesto jubiliejaus švente. Norėta , matomai, kad turnyro dalyviai galėtų pamatyti miesto šventę, gal būt, tikėtasi, kad tai paskatins atvykti į turnyrą daugiau dalyvių. Šiuo atžvilgiu mano nuomonė nevienareikšmė : kai ką gal tas paskatino atvykti į turnyrą, o kai ką , gal būt, priešingai-„atbaidė“ , nes senai žinoma tiesa , kad „sėdėti vienu metu ant dviejų kėdžių“ (šiuo atveju turiu omeny dalyvavimą miesto šventės šurmuly ir rimtą žaidimą turnyre) retai kam pavyksta . Ne išimtis šiam teiginiui šį kartą buvau ir aš su Virgiu Žutautu , prisiminusiems, kad yra dar ir „trečia kėdė“ -olimpiados žiūrėjimas per televizorių. Kadangi abu mes sporto ,ypač krepšinio, varžyboms esame neabejingi, tai skaitytojai, manau, suprato, kam buvo atiduota mudviejų pirmenybė.

Džiugu, kad meistrų , dalyvaujančiųjų šiame čempionate, lyginant su neseniai vykusiais kitais veteranų čempionatais, buvo netgi daugiau . Pirmąkart veteranų čempionate žaidė buvęs mažeikietis , dabar gyvenantis Akmenėje meistras Algimantas Barauskis , mažeikietis meistras Petras Rakštys bei šiaulietis meistras Arūnas Bučinskas, atvyko į šį čempionatą pernai jame nedalyvavęs elektrėniškis meistras Anatolijus Šugajevas.
Kadangi čempionate dalyvavo ir visi praeito čempionato prizininkai (vilniečiai meistrai V.Puočiauskas ir V.Žutautas, marijampolietis J.Navickas) bei pastaruoju metu gan sėkmingai varžybose žaidžiantis meistras B.Družininas, tai kova dėl prizinių vietų žadėjo būti atkakli .
Startavus varžyboms, po 3 ratų išryškėjo trys lyderiai (Bučinskas, Puočiauskas , Žutautas) .
Po 2 varžybų dienų (po 6 ratų ) prizinių vietų likimas , atrodė, jau yra nulemtas, nes minėtas trejetukas buvo tarpusavyje peržaidęs ir nuo artimiausių varžovų atitrūkęs . Liko tik išsiaiškint, kas konkrečiai taps čempionu, kas užims antrą vietą, o kas trečią .

7 rate visi lyderiai žaidė juodais ir varžovų poros atrodė taip : Družininas –Bučinskas, Barauskis- Žutautas, Šugajevas –Puočiauskas. Buvo beveik visiškai aišku : kas iš šio trejetuko įveiks savo varžovą, tas ir taps realiausiu pretendentu į nugalėtojo titulą.
Aš pats iš vakaro ilgai svarsčiau , kokią taktiką pasirinkti rytdienos susitikime : ar bandyti bet kuria kaina „užaštrint“, ar žaist, ramiai laukiant,- gal pasiseks ir taip. Vakare, prieš rytdienos turą, mes abu su Virgiu , liaudiškai tariant, „šiek tiek atšventėm“ gerą lietuvių krepšininkų žaidimą prieš JAV ir žiūrėjom toliau olimpiadą . Pasibaigus transliacijai , Virgis greit užsnūdo, o aš pajutau, kad miegas neima. Nusprendžiau ,
išsitraukęs šaškių lentą, pasiruošti rytdienos susitikimui. Po kiek laiko , žvilgterėjęs į laikrodį, pamačiau, kad jau pusė keturių . „Na ir kvailas esu... išsimiegot reikia, o ne stumdyt šaškes“ – pagalvojau aš ir iškart
numečiau lentą į šoną. Bet miegas neėmė... Užmigau tik paryčiui... Atsikėlęs , keikiau save už tai , kad užtrukau su naktinėm analizėm....
Atėjęs į turą , jutau, kad „galva kaip puodynė“ . Žvilgterėjęs dar kartą į žaidėjų poras bei įvertinęs savo „gerą“ formą, nusprendžiau , kad šį kartą gal dar neverta „degint tiltų“ (vistiek pagrindiniai varžovai greičiausia sužais lygiosiomis, šansų kovoti dėl pirmos vietos dar neprarasiu) ) ir iš karto pasiūliau Šugajevui lygiąsias . Po priimtųjų lygiųjų suskubau ieškoti taip vadinamo „dopingo“ -kur galima išgerti juodos kavos. Po išgertų dviejų kavos puodukų, bent man taip atrodė (cha cha...), mano galvoje „prašviesėjo“, nuotaika pagerėjo.

Bet, grįžus į turnyrinę salę ir žvilgterėjus į besiklostančią situaciją pagrindinių varžovų lentose, džiaugsminga mano nuotaika vėl ėmė blėsti (cha cha...). Virgis turėjo nedidelę pozicinę persvarą prieš Barauskį, o Družinino pozicija prieš Bučinską jau „kvepėjo paraku“ . „Na va – reikėjo visgi bandyt laimę prieš Šugajevą , nes dabar vienas iš jų (o gal ir abu) laimės ir mane aplenks ...“- mąsčiau aš. Realybė šiame ture buvo tokia: : Bučinskas laimėjo , Virgis sužaidė lygiosiomis . Taigi, po 7 turų pirmavo Bučinskas (5,5 ),aš ir Virgis turėjome po 5 , artimiausi kiti varžovai- po 4 taškus.

Belaukiant 8 turo burtų , save raminau: dabar Bučinskui ir Žutautui turėtų atitekti stipresni varžovai,o man, kadangi jau su Šugajevu sužaidžiau, -silpnesnis. Deja, po burtų perdaug nedžiūgavau : man teko žaisti su J.Navicku, Bučinskui atiteko P.Rakštys, o V. Žutautui- R.Šidlauskienė. Pajuokavau, pasiūlęs Virgiui pasikeist varžovais (buvau įsitikinęs , jog Virgis laimės, o aš , žaisdamas prieš Navicką, vargu ar laimėsiu ...)
Bučinskas , įvertinęs turnyrinę situaciją , greitai sutiko lygiosiomis , o Virgis gan greitai įgyjo lemiamą persvarą .
Šį kartą aš , „pasimokęs“ iš praeito turo pamokų (cha cha...) , Navicko iš anksto pasiūlytas lygiąsias atmečiau be jokių dvejonių ir buvau nusiteikęs labai ryžtingai. Gal būt, būtent tai man ir padėjo ,- pergalę pasiekti pavyko.

Taigi, prieš paskutinį turą lyderių trejetas vėl „susilygino“ : visi turėjo po 6 taškus , įkandin sekė didelė grupė , turėjusi po 4,5 taško. Buvo aišku, kad daug ką gali lemti paskutiniojo turo burtai : kam koks atiteks varžovas.
Per santykinai didelę pertrauką prieš paskutinį turą (tiesą sakant, nelabai ir žinau , kodėl ir kieno iniciatyva jinai buvo padaryta ) aš su Virgiu pradėjome nagrinėti visus galimus variantus . Panagrinėję , nusprendėme kad pats „blogiausias“ variantas (kiti variantai mūsų , vaizdžiai tariant, „ negąsdino“) būtų toks : jam tenka žaisti prieš Šugajevą, man- prieš Barauskį. Abu tikėjomės, kad Barauskis, gal būt, atiteks Bučinskui, o tada jau kuris nors iš mudviejų , vaizdžiai tariant, „iššausime“.

Pamačius burtus , mūsų abiejų nuotaika „sugedo“. Gavom , ko labiausiai nenorėjom : mano varžovu tapo Barauskis, Virgio-Šugajevas. Bučinsko varžovu tapo vyriausias amžiumi varžybų dalyvis - Č.Bandza.
Prisiminęs , kad seniai jau turiu norą turėti buvusių LR čempionų Šugajevo ir Bučinsko nuotraukas ir bijodamas , kad apie tai , turui prasidėjus, užmiršiu , paprašiau Arūną Bučinską nusifotografuot. Arūnas, manydamas kad aš jo nuotrauką darau jau kaip būsimo veteranų čempiono, pradėjo sakyti , kad dar per anksti. Paaiškinęs, kad ne tai turiu omeny, juokaudamas pridūriau: „Na kas liečia veteranus, tai dar palauksim ... Tau dar prieš Bandzą reikia laimėti ...“.
Pagal LŠF varžybų nuostatus respublikiniuose čempionatuose, esant taškų lygybei, pirmai (būtent tik pirmai) vietai nustatyti žaidžiamas papildomas mačas (kitoms vietoms nustatyti apsiribojama tik koeficientais).
Kiek supratau, Arūnas to nežinojo. Todėl, šnekantis su Arūnu, norėjau dar pridurti, jog, net ir laimėjus prieš Bandzą, jam dar gali tekti žaisti mačą dėl čempiono vardo su manim ar su Žutautu ; gi tiek aš, tiek Virgis nenusiteikę jam pralošinėti (cha cha...) .
Bet sumąstęs, kad vargu ar taip bus (kad aš ar Virgis laimėsim savo partijas), nusprendžiau šiuo klausimu patylėti....
Kaip ten bebūtų, bet paskutinis mano sakinys, liečiantis būsimą Bučinsko-Bandzos partiją, pasirodo, buvo netgi „labai į temą“ . Bučinskas šios partijos ne tik kad nelaimėjo, bet netgi priešingai- jam teko patirti pralaimėjimą prieš vyriausią amžiumi varžybų dalyvį.

Žutauto- Šugajevo susitikimas, kaip ir reikėjo tikėtis, baigėsi taikiai. Tuo tarpu man pavyko įveikti Barauskį ir, surinkus 7 taškus, iškovoti 10 kartą veteranų paprastųjų šaškių čempiono titulą. Antruoju liko mano bendraklubis Virgis Žutautas (6,5 taško), trečiuoju- šiaulietis Arūnas Bučinskas (6 taškai).

Pralaimėjęs paskutinio turo partiją, Arūnas Bučinskas taip ir nepasirodė varžybų uždaryme. Kaip žaidėjas aš suprantu Arūno nusivylimą ir, žinodamas karštoką jo temperamentą, jo nedalyvavimą apdovanojimų bei prizų įteikimo ceremonijoje galėčiau pateisinti. Bet tai būtų įmanoma, jei Arūnas apie savo ketinimus nedalyvauti varžybų uždaryme būtų pranešęs varžybų teisėjams iš anksto. Tai nebuvo padaryta, todėl pateisinti šį jo poelgį jokiu būdu negaliu ...

Ateityje LŠF federacijai, kad užkirsti kelią panašiems incidentams, manau, reikėtų numatyti atatinkamas sankcijas-baudas, įteisinant tai formaliai LŠF rengiamų varžybų nuostatuose .

Šiek tiek nukrypsiu į šalį.
Audriaus Poškos sumanymas surengti šaškių varžybas per Ukmergės miesto šventę buvo visai nebloga idėja, kurią jam pavyko įgyvendinti .Belieka pagirti Audrių už parodytą entuziazmą. Šiuo atveju šaškių varžybos visai neblogai įsipaišė į bendrą šventės programą , sulaukė nemažo dalyvių skaičiaus ir tuo reikia džiaugtis.

Kiekvienas iš mūsų gali turėti savo požiūrį į atskirus dalykus . Mano nuomone, rengti respublikinius čempionatus tuo metu , kai vyksta miesto jubiliejinė šventė ir (ar) olimpiada, nėra tikslinga . Ką ir bekalbėtumėm , bet festivalinio pobūdžio turnyrai ir respublikiniai čempionatai yra skirtingi dalykai. Kas vienu atveju lyg ir padeda , kitu atveju- priešingai, gali tik trukdyti.

Pabaigai :

Noriu visų čempionato dalyvių vardu padėkoti varžybų šeimininkams klaipėdiečiams ( ypač J.Buivydui ir A. Daščiorai ) už parodytą iniciatyvą. Linkiu, kad klaipėdiečių entuziazmas neišblėstų , kad ir ateityje jie būtų linkę vykdyti įvairius turnyrus!

Skyrelyje 'Nuotraukos' rasite nuotraukas iš šio čempionato su Virgio komentarais.
------------------------------------
P.S.

Prisimenant praeitį ir visus laimėtus čempionatus , galiu prisipažint , kad labiausiai įsimintini buvo (manau , kad panašiai samprotauja dauguma tų,kurie daug kartų iškovojęs kažkokių varžybų čempiono titulą ) :

1. 2000m. (nes tai buvo pirmas kartas )
2. 2001m . (norėjosi nors kartą „apgint“ čempiono vardą..)
3. 2009m. - pirmąkart dalyvavau visų trijų ( „100“, rusiškų ,braziliškų ) šaškių rūšių veteranų čempionatuose ir norėjosi paimti „viską“ .
4. 2012m. - nes tai 10 –as (apvalus skaičius) titulas .

Pernai , iškovojęs čempiono vardą 9 kartą , juokavau : „ Na va, dabar nori –nenori man teks dar žaisti veteranų paprastųjų šaškių čempionatuose toliau tol , kol netapsiu čempionu 10 kartą“ …
Sutikit , kad tokie pažadai yra „pavojingi“ , nes gali tekti žaisti iki gyvenimo pabaigos nori-nenori ... (cha cha....): net ir būnant favoritu, užimti šveicariška sistema (taip vyksta paprastųjų šaškių veteranų čempionatai) vykstančiose varžybose pirmąją vietą visada nėra paprasta, o juk kiekvienais metais į veteranų gretas įsilieja šviežios pajėgos ir vyriausiems veteranams užimti prizines vietas sulig kiekvienais metais aplamai darosi vis sunkiau.

Ačiū dievui,kad „neprisišnekėjau“...
Galėsiu dabar , nelaužydamas pažado, paprastųjų šaškių veteranų čempionatuose ir nebežaisti(cha cha...) .
Puslapis: 1

Sprendimas: UAB "Rivilė"