Riešutas UAB "Rivilė" http://www.rivile.lt

Naujausi pranešimai...
A.Domčevo įspūdžiai, grįžus iš Italijos (0)
2019m. tarptautiniai turnyrai ... (0)
2018m. komandinis (tęsinys 6) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 5) (0)
2018 komandinis (tęsinys 4) (0)
2018 komandinis (tęsinys 3) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 2) (0)

2007 - 19: 618838
07.15: 143

Užsiregistruoti | Prisijungti/atsijungti

Apie šaškes[<<Atgal]

PranešimasAutorius
2010m LR rusiškų finalas
Pateikiama 2010m. Lietuvos rusiškų šaškių finalo turnyrinė lentelė .

Artimiausiu metu žadu su skaitytojais pasidalinti savo ( kaip žiūrovo iš pašalies) įspūdžiais apie šį finalą.
Re: 2010m LR rusiškų finalas
Lentelė
Re: 2010m LR rusiškų finalas
Vietoj įvado
------------------

Tikiu, kad šiame mūsų klubo puslapyje apsilanko ne tik žinomi žaidėjai , bet ir tie paprastų (arba dar kitaip vadinamų „rusiškų“ )šaškių mėgėjai , kurie , nedalyvaudami patys aukštesnio lygio turnyruose , domisi šiuo žaidimu, seka ir nori žinoti šaškių pasaulio naujienas. Jiems ir skiriu (nes jie gali to ir nežinoti ) trumpą paaiškinimą apie tai, kaip vykdomi šiuolaikiniai turnyrai , kokios tendencijos pas mus Lietuvoje...

........................................................................................................

Nepaisant to, jog pačios žaidimo taisyklės visais atvejais yra tos pačios, paprastųjų šaškių turnyrai gali būt vykdomi 3 skirtingais variantais (atsižvelgiant į pradinę padėtį, nuo kurios prasideda partija):

1. „Klasika“ :
Pradinė startinė padėtis -tai taip vadinama „normali“ padėtis, kai visos 12 baltųjų ir juodųjų šaškių užima tris pirmas (baltieji) ir tris paskutines (juodieji) šaškių lentos eiles .(Taip ir yra „ žaidžiama liaudyje“.)
Šiame variante tarp varžovų nebūtinai žaidžiami mikromačai iš 2 ar daugiau partijų;. netgi priešingai, kai norima suspėti įvykdyti varžybas per trumpą laiką , tarp varžovų paprastai ir žaidžiama tik 1 partija...


2. „Su privalomais ėjimais“:

Už juodus ir baltus burtų tvarka padaromi 1 arba 2 privalomi ėjimai (šie ėjimai atliekami, ištraukus burtus, kurie ir nurodo , kokius ėjimus privaloma padaryti ).
Žaidžiamas mikromačas iš 2 partijų : pasibaigus 1 partijai, priešinkai „pasikeičia spalvomis“ : žaidęs pirmą partiją balta spalva , antrą partiją žaidžia juoda , ir atvirkščiai ....

3. „Skraidančios“ šaškės :
Pradinė padėtis yra sustatoma pagal iš anksto sudarytą ir sunumeruotą pozicijų sąrašą . Sąrašo numerį-poziciją sudaro stulpelio ir eilutės kombinacija ; prieš prasidedant partijai , vienas žaidėjas traukia stulpelio numerį, jo priešininkas-eilutės numerį. Žaidžiamas mikromačas iš 2 partijų, su spalvų pasikeitimu.
Nors pozicijų sąrašas kas kažkiek laiko truputėlį koreguojamas (kai kurios pozicijos iš sąrašo išmetamos, atsiranda naujų), bet aplamai šių pozicijų skaičius yra gan didelis ( paprastai viršija 400 ).

Reikėtų paminėti faktą , kad pasauliniu mastu „klasikos“ turnyrai jau senai nebemadingi :visą paskutinį dešimtmetį visi asmeniniai ir komandiniai pasaulio ir Europos čempionatai vykdomi, pagrindinai, pagal “skraidančiųjų“ šaškių variantą (tiesa, komandiniuose čempionatuose dar praktikuojama , kad tam tikras lentų skaičius žaidžia „su privalomais ėjimais“ , o tam tikras lentų skaičius pagal „skraidančiųjų“ variantą , gi „klasika“ visai nepraktikuojama).
Aš ne prieš „klasiką“, bet palikti užmaršty „skraidančiųjų“ variantą irgi negalima. O Lietuvoje, deja, ilgą laiką buvo stagnacija: Lietuvos čempionatai ir turnyrai buvo vykdomi , pagrindinai, žaidžiant „klasiką“, o „skraidančiųjų“ šaškių variantas iš viso nebuvo praktikuojamas...

Pirmas turnyras Lietuvoje (beje, jis buvo tarptautinis ir pagal dalyvių sudėtį labai stiprus) pagal „skraidančiųjų“ šaškių variantą buvo surengtas „Riešuto“ klubo iniciatyva ir vyko 2009m. vasarą Molėtuose. Norėta, kad mūsų stipriausieji turėtų galimybę bent kažkiek įgyti praktikos, žaidžiant šiuolaikinėmis šaškėmis (t.y. pagal „skraidančiųjų“ variantą) ir nebūtų visai naujokai, nuvykę dalyvauti į tarptautines varžybas...

Pagaliau „ledai buvo pralaužti“ ir naujai išrinkta šaškių federacija šiais metais pirmąkart Lietuvos šaškių istorijoje Lietuvos čempionatą surengė pagal „skraidančiųjų“ šaškių variantą.

Bus tęsinys.

Re: 2010m LR rusiškų finalas
Pagaliau atėjo šventės...
Tuo pačiu atsirado laisvas laikas ir galimybė ištęsėti savo pažadą: pasidalinti savo įspūdžiais apie čempionatą.
Pabrėžiu, kad toliau aš pateikiu grynai savo asmeninius subjektyvius samprotavimus , su kuriais skaitytojai gali ir nesutikti...

Jau pati situacija prieš šį čempionatą buvo gan neįprasta: apklausus prieš pat čempionato pradžią potencialius jo dalyvius, paaiškėjo, jog šį kartą ,priešingai praeitų metų tradicijoms, visi žaidėjai ,turintys teisę žaisti šiame finale , žada dalyvauti .Vienintelis iš tų, kas turėjo teisę žaisti šiame finale ir atsisakė jame dalyvauti (dėl užimtumo moksle), buvo V. Aleknavičius . Belieka spėlioti , ar turėjo tam lemiamos įtakos tai, kad čempionatas šį kartą buvo vykdomas pagal šiuolaikinių („skraidančių“) šaškių versiją .... Manau, kad taip... Samprotauti galima įvairiai, bet , mano nuomone, būtent ši aplinkybė ir nulėmė , kad pagal dalyvių pajėgumą šis čempionatas buvo stipriausias iš visų vykusiųjų pastaruoju metu . Tą patvirtina vien tas faktas , kad prognozėse ,kas nugalės šį kartą,
buvo minimi net 4 žaidėjai, kai tuo tarpu ankstesniuose čempionatuose čempioną buvo galima nuspėti, paminėjus vos dviejų žaidėjų pavardes.

1. PROGNOZĖS

Šis čempionatas iš žaidėjų ,nedalyvaujančių jame, sulaukė didesnio dėmesio nei paprastai. Šaškių forume gan aktyviai buvo diskutuojama apie tai, kas laimės, kas bus prizininkai ir t.t.

Skaitytojai, manau, supras toliau pateikiamą mintį , kurią, pritaikius krepšiniui, galima būtų suformuluoti taip: „širdim sergu“ už „Žalgirį“ , bet protas sako , kad „statyti reikia“ , deja, už CSKA. Prognozėse apie čempionato baigtį, manau, dauguma orakulų vadovavosi būtent „širdimi“ (t.y. asmeninėmis simpatijomis , „geografiniais“ principais ir panašiai), o ne „šaltu protu ir objektyviais vertinimais“, nes aukštesnė vieta buvo skiriama paprastai tam , už kurį dėl vienokių ar kitokių priežasčių galėjo būti „sergama“...O būtent: “Pamario“ klubo atstovai aukščiausias vietas skyrė bendraklubiams Kybartui ir Norvaišui, Žemaitijos regiono atstovai skyrė aukštas vietas savo kraštiečiams , už „Baltiją“ žaidžiantis Steckevičius pagrindiniu favoritu matė baltijietį Smaidrį , o šiaulietis Valantinas aukštai vertino šiauliečių (esamų ir buvusių ) šansus ir t.t. ir pan.

Sekdamas tokiu pavyzdžiu, aš irgi "privalėjau" ypač aukštai vertinti savo klubo atstovų šansus ir tokiu būdu skirti Domčevui (kaip pagrindinio favoritų ketvertuko atstovui) –pirmą, o Mieldažiui –penktą vietą (iškart už pagrindinio ketvertuko).Tiesą sakant, nedaug ir būčiau apsirikęs (cha cha...) . Tačiau nusprendžiau oficialiose prognozėse nedalyvauti, o pabandyti sugalvoti kažkokį objektyvų prognozavimo būdą. Mąsčiau , mąsčiau, bet nieko gero taip ir nesugalvojau....Po to man šovė mintis : jei nieko gero sugalvoti negaliu, tai kodėl gi nepaimt už pagrindinį vertinimo kriterijų turimus žaidėjų reitingus . Nors ir žiūriu aš pats į juos „kreivokai“ , bet apsisprendžiau :turi gi jie rodyti bent "kažką arti teisybės" . Na ir susirašiau sau prognozes grynai pagal reitingus.

Ar patiko man pačiam tokiu būdu
-------------------------------
sudaryta galutinių vietų
------------------------
lentelė?
--------
Galiu atsakyti, kad čia jau klausimas kitokio pobūdžio
(cha cha...)

Juokas juokais, bet toks paprastas būdas, pasirodo , žymiai geriau "suveikė" nei visokie prognozavimai "simpatijų –antipatijų" pagrindu ir tokiu būdu sudaryta "prognozinė", galutinė turnyrinė lentelė ,man pačiam nelabai tuo tikint, "nušluostė nosį" visiems orakulams.

Bandau pagrįsti:
-----------------

a) Jau prieš čempionatą buvo aiškus favoritų ketvertukas ir jį atspėti buvo nesunku ,-visi orakulai ,beje, be vargo jį ir atspėjo . Bet kas kokią vietą konkrečiai užims (t.y., kas taps čempionu , o kas liks ir visai be medalio) ,- tą prognozuoti buvo labai sunku ir nežinau, ar atsirado bent vienas iš orakulų tiksliai tą atspėjęs...

Tuo tarpu "JO DIDENYBĖ REITINGAS" pirmas 4 vietas prognozavo absoliučiai tiksliai :
1. Kybartas (2423) 2.Domčev.(2388) 3. Smaidrys(2386) 4.Norvaišas (2375).

b) Lygiai taip pat sunku buvo atspėti , kas konkrečiai užims paskutinę vietą (man, pavyzdžiui, net ranka nekilo kam nors ją skirti...)

Tuo tarpu "JO DIDENYBĖ REITINGAS " tiksliai nustatė, kad tai bus J.Danilevičius ,nes jis ir turėjo mažiausią reitingą (2116) iš visų dalyvių.

c) visokių variantų ,kurių daugelis „ visai ne į temą“ (cha cha...) pasiūlė orakulai, spėdami antrąjį ketvertuką –t.y. 5-8 vietas.

Tuo tarpu "JO DIDENYBĖ REITINGAS" visus pretendentus į antrąjį ketvertuką atspėjo absoliučiai teisingai, padarydamas tik vieną nežymią klaidelę , sukeisdamas 5-6 vietas ( Mieldažį su Petraičiu) vietomis.



Bus tęsinys....

Re: 2010m LR rusiškų finalas
2. REZULTATŲ VERTINIMAS

Aš jau rašiau , kad ,įvertinant turimus žaidėjų reitingus, čempionato rezultatai yra gan dėsningi , todėl man pačiam kažkokių ypatingų netikėtumų sportine prasme čempionatas nepateikė. Tačiau, vertinant pačią čempionato eigą, šiek tiek įsimintinų momentų buvo . Tiesą sakant, būtų keista, jei jų visai nebūtų buvę. Kai kuriuos iš jų ir paminėsiu:

1. Buvo aišku , kad šiemet kova dėl čempiono vardo bus atkakli ir sportinė intriga tikrai bus, nes į šį titulą pagal išankstines prognozes (tą , beje, objektyviai rodė ir turimi žaidėjų reitingai ) realiai pretendavo net 4 žaidėjai. Taip, intriga buvo, tačiau ....

Man, stebint šias varžybas iš šalies, kažkur nuo čempionato vidurio abejonių beveik nebuvo, kad čempionu taps Domčev arba Kybartas. Tiesa, atotrūkis taškais tarp minėto dvejetuko ir kito dvejetuko iš favoritų ketverto (Smaidrio ir Norvaišo) buvo nedidelis . Bet , vertinant pačią čempionato eigą, buvo matyti, jog favoritai , tarpusavy žaisdami „nepersistengia“ ir jų dvikovos baigiasi taikiai, o žaisdami su likusiais varžovais, jie praktiškai taškų nepraradinėja, todėl kažkokių pasikeitimų vargu ar galima sulaukti .... Tuo labiau, kad , vertinant favoritų ketvertuką, Domčev,mano subjektyvia nuomone, šiame čempionate demonstravo geriausią sportinę formą , o Kybartas turėjo,liaudiškai išsireiškus, „daugiausiai vidinės energijos ir parako“ .

2. Aš pats asmeniškai nemačiau, kam skirti autsaiderio rolę šiame čempionate. Tokio praktiškai ir nebuvo. Ir nors J. Danilevičius pagal turimą reitingą ir pagal galutinį rezultatą liko tuo 12-ą vietą
užėmusiu žaidėju, manau, kad Jonas pajėgus pririnkti daugiau taškų .Neabejoju , jog įtakos jo žaidimui turėjo susiklostę varžybų burtai,kai jau pačioje varžybų pradžioje Jonui teko žaisti su visa "šauniąja ketveriuke" , kuri jam "kaip reikiant sugadino nuotaiką".
Būkim atviri : pradėjus varžybas nuo kelių nulių iš eilės , po to visada sunku "pagauti savo ritmą" ...


3. Tur būt, buvau vienas iš nedaugelio , kuris dar prieš čempionatą aukštą vietą skyrė Žilvinui Mieldažiui. Mums, riešutiečiams,smagu,kad Žilvinas pateisino mūsų viltis . Pačiam Žilvinui irgi yra kuo džiaugtis: užimta ne tik aukšta 5-ta vieta, bet ir įvykdyta meistro norma. Manau, kad Žilvinui daug pasitikėjimo savimi suteikė varžybų starte sužaisti lygiosiomis susitikimai su "Pamario" lyderiais Kybartu ir Norvaišu , nes būtent žaidimas su didmeistriais iki šiol buvo Žilvino "Achilo kulnas". Rodydamas šiaip jau gerus sportinius rezultatus , Žilvinas juos paprastai "apgadindavo" , pralošdamas stipriausiems. ( Aišku, man ,kaip „Riešuto“ komandos kapitonui, būtų dar labiau patikę, jei šią tradiciją Žilvinas būtų pažeidęs dar anksčiau-t.y. per komandines –cha-cha..... Bet tikiu, kad "netikusi" tradicija jau pažeista, o Žilvinas ateity laikysis naujų tradicijų-cha-cha...)

4. Išskyrus ,gal būt, Žilviną Mieldažį, visi kiti varžybų dalyviai , žaisdami prieš didmeistrių ketvertuką, mano akimis žiūrint, atrodė gan beviltiškai. Aišku,lengva kalbėti iš šono, bet „sugebėjimai“ pralošti buvo stulbinantys :
randamas vienintelis (!) pralošimas iš šiaip galimų 4 tęsinių paprastoje pozicijoje; po privalomai pagal burtus padarytų ėjimų partija po to pralošiama antru ėjimu (!?) ; žaidžiama strategiškai visai priešinga kryptimi nei to reikalauja pozicija ir t.t. ir pan. Visa tai , kai yra ceitnotas, būtų gan pateisinama....Bet klaidos buvo daromos , nespaudžiant ceitnotui...Ir nors partijos šiaip jau gaudavosi įdomios ( "skraidančios" šaškės "savo darbą padarė"-cha-cha..), bet , praėjus 4-5 ratams, stebėti favoritų partijas su likusiais žaidėjais man jau darėsi sportine prasme nebeįdomu....Žaidėjų klasė skiriasi ir skiriasi ji gan žymiai...Manau , kad to skirtumo gal taip aiškiai ir nematytum , žaidžiant vieną-du susitikimus, bet, kai žaidžiama ratų sistema , daug susitikimų , skirtumas tarp žaidėjų klasės matosi gan ryškus...

Bus tęsinys....
Re: 2010m LR rusiškų finalas
5. Senai žinoma tiesa, kad , norint laimėti turnyrą (ypač tuo atveju , kai yra keli pretendentai į nugalėtojus, kurių klasė daugmaž apylygė ) , reikalinga ir sėkmė .Sėkme aš vadinu tuos atvejus, kai varžovai netikėtai padovanoja pergalę (suklysta) tokiose pozicijose, kur , atrodo, pralošti beveik neįmanoma arba "paleidžia" gan akivaizdžią savo pergalę ... Šiaip tai aš tokiais atvejais mėgstu sakyti "sekasi stipresniems". Nepaisant šios mano mėgstamos frazės, tvirtinu,jog šiame čempionate mažiausiai "dovanų" (nepelnytų taškų) iš favoritų ketveriukės gavo Domčev .

6. Žinant ,kad turnyro finiše Domčevui teks žaisti su Norvaišu ir Kybartu , laukė įdomi turnyro pabaiga. Matydamas Aleksejaus puikią sportinę formą ir ne tokį įspūdingą pagrindinių varžovų žaidimą, aš buvau įsitikinęs , kad Aleksejus lyderio pozicijų neužleis.

Krepšinyje anksčiau buvo (o gal ir dabar dar kai kur liko?! ) gan dažnai taikoma "kvailoka" tradicija: susirenka finalinis komandų ketvertas, sužaidžiami pusfinaliai, po to žaidžiamas finalas ir, dar neprasidėjus antrai finalinio žaidimo pusei, išrenkamas geriausias finalinio ketverto žaidėjas. Nesąmonė , sakyčiau, ir tiek... (O gal būtent per 2-ą žaidimo pusę kas nors ypatingai "sublizgės" ?!).

Manau , kad rinkti šaškėse geriausią čempionato žaidėją, likus 1 turui iki čempionato pabaigos, yra žymiai mažesnė nesąmonė (cha cha...).Todėl sakau : jei , likus 1 turui iki čempionato pabaigos ,būtų reikėję jį rinkti , aš pats asmeniškai geriausiu šio čempionato žaidėju nedvejodamas būčiau rinkęs Aleksejų.

7. Sportas tuo ir įdomus, kad jame būna įvairių atomazgų: būtent paskutinė turnyro partija ir nulėmė ,kas taps čempionu. Taip jau susiklostė , kad paskutiniuose ratuose lyderis turėjo žaist prieš Norvaišą ir Kybartą . Manau, kad tai irgi turėjo įtakos paskutinės partijos rezultatui. Šiek tiek pasvarstymų ta tema:

a) priešpaskutiniame ture Domčev žaidė su Norvaišu. Žinant, kad Norvaišui šis susitikimas buvo paskutinė viltis ne tik kad išvengti "nelaimingosios" 4-tos vietos , bet pakovoti ir dėl čempiono titulo ,reikėjo laukti atkaklios dvikovos. Taip ir įvyko . Dvikovos atkaklumą nulėmė ne tik turnyrinė situacija, bet ir ištrauktas debiutas, kurį prie vadinamųjų "ramiųjų" vargu ar gali priskirti. Ir jei Aleksejui ,atsižvelgiant į turnyrinę situaciją , "drumsti vandenį" neapsimokėjo, tai
Arūnui tas buvo tiesiog būtina ir tai jam kažkuria prasme pavyko . Antrąją partiją, žaisdamas už
taip vadinamą "stipresnę" spalvą, jis pasirinko perspektyvesnį debiutinį planą nei prieš tai
Aleksejus ir privertė Aleksejų "stipriai padirbėti", kad išlygint padėtį ir pasiekti lygiąsias.
Būtent ši partija ( bent jau man taip atrodo) charakterizuoja abiejų varžovų stipriąsias puses : Arūno gerai "pastatytą" debiutinį repertuarą bei Aleksejaus sugebėjimą tiksliai gintis, kai varžovas spaudžia. Ir nors tikslas (nepralaimėti) buvo pasiektas, tačiau tai, manyčiau, atėmė iš Aleksejaus nemažai energijos ...( o jos oi kaip dar reikėjo, nes prieš akis ,dar tą pačią dieną buvo susitikimas su Kybartu... )

b) psichologine prasme pagrindiniams varžovams žaisti buvo lengviau : tiek Arūnas,tiek Andrius , kovodami dėl pergalės , neturėjo ką prarasti , nes tiek lygiosios , tiek pralaimėjimas būtų davę tą patį rezultatą: Arūnas lieka ketvirtu ,Andrius- trečiu . Ir jei pirmam susitikimui su Norvaišu Aleksejui "parako dar užteko", tai , kaip parodė įvykiai,antrajam jo jau pritrūko...

c) papildoma psichologinė našta Aleksejui buvo ir tai, kad ,nepaisant šiaip jau gerų rezultatų prie "64" lentos,jo "pagrindinis arkliukas" yra 100-ės šaškės ,o rusiškomis šaškėmis jis dar nė karto nėra tapęs čempionu . O tapti nors kartą čempionu jam labai knietėjo,kas irgi, manau, galų gale "pakišo jam koją". ...Kaip čia neprisiminti gan panašaus atvejo iš braziliškų čempionato, kai , žaidžiant paskutinio turo partiją su Kudriavcevu, Aleksejus dėl emocinės įtampos (laimėjimas būtų leidęs žaisti mačą dėl čempiono vardo) "paleido" akivaizdžią pergalę pozicijoje, kurioje aš "keikiau" Kudriavcevą, kad tas dar nepasiduoda , nes žaisti toliau lyg ir gėda jau ...

d) dauguma komentatorių stebėjosi, kaip galėjo Aleksejus pražiopsoti šaškės auką ,-juk jinai akivaizdi.
Taip, galutinėje finalinėje padėtyje auką pamatys praktiškai kiekvienas (tuo labiau , kad ir eiti nėra kur –cha-cha...). Bet neužtenka matyti tik galutinę finalinę poziciją, reikia įvertinti ir kai kuriuos kitus niuansus:

d1) finalinė pozicija susidarė ,atliekant prieš tai kelis natūralius ėjimus. Praktiškai balti nelabai kur ir turėjo judėti. Toks „natūralumas“ visada užmigdo budrumą ,- juk priešininkas "taip vaikšto" ,
nes neturi paprasčiausiai kur eiti. ...

d2) partijos metu Aleksejus ,atlikdamas kelis paskutinius ėjimus, manau, "apžiūrinėjo" galimas aukas , jas skaičiavo, jos visą laiką "nepraeidinėjo" ,bet tie skaičiavimai kažkiek ir nuvargino; natūralu, kad , darant keletą ėjimų iš eilės ir kiekvienąkart matant, jog aukos nepraeina, budrumas susilpnėjo ir buvo nuspręsta, kad ir dabar auka "nepraeina".

d3) aš tai nematau nieko stebėtina, kad , esant tokiai partijos eigai ir bendram psichologiniam-emociniam stoviui, Aleksejus tiesiog "pražioplino" , kad reikia dar vieną baltųjų ėjimą (cb2) paskaičiuot . Tiesą sakant, esant tokiai varžybinei- psichologinei situacijai, aš pats irgi su 50 proc. tikimybe būčiau "susimovęs"...Juk vienaip traktuoji poziciją, kai žaidžiama eilinė partija, ir visai kitaip, kai priešininkui reikia žūt-būt laimėt...Vienaip traktuoji poziciją , kai tau turnyre sekasi žaisti, ir visai kitaip, kai nesiseka ...Įkyri mintis , kad priešininkas tiesiog "nusižaidė",bandydamas bet kuria kaina išlošti, šiuo atveju tikrai "sėdėtų pasąmonėje" ir atliktų savo "išdavikišką" darbą... (manau, panašiai ir atsitiko Aleksejui...)

(Visi mes retkarčiais klystam, bet šiuo konkrečiu atveju esu įsitikinęs , kad Andrius "neblūdijo"
ir laimėjo pelnytai, nes matė auką gerokai anksčiau, dar keli ėjimai prieš ...)
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

O dabar šiek tiek "į šoną" (su jumoru ir be jo ):
--------------------------------------------------------

Žvelgiant į susidariusią turnyrinę situaciją ,likus 2 turams iki galo, norom-nenorom prisiminiau
apie komandinėse varžybose „Pamario“ skelbtą principą „niekuo nerizikuoja“. Gal ir gerai ,kad skelbė .. Bus ką ilgai dar prisimint ...(cha –cha..)

Kodėl prisiminiau?

Todėl, kad situacija dabar buvo labai panaši į tą , kuri buvo komandinėse: tik dabar jau pasikeista vaidmenimis. Dabar jau abu „Pamario“ atstovai , žaisdami dėl pergalės būtent su „Riešuto“ atstovu (likimo ironija-cha cha...),naudojant „Pamario“ leksiką , „niekuo nerizikavo“: Arūnas -ar lygios, ar pralaimi, vistiek lieka ketvirtu,Andrius- ar lygios, ar pralaimi , vistiek lieka trečias. Taip ir norėjosi dabar su rimta veido mimika ANT DURNIAUS ((kaip tai darė per komandines tada "Pamarys" ) teisėjams pasiūlyti: kadangi "Pamario" abu žaidėjai , žaisdami prieš Domčevą dėl pergalės, "niekuo–niekuo nerizikuoja",kas yra labai labai blogai (cha-cha...) ,tai jų pralošimu atveju .......(na čia galima sugalvoti ką tik nori, panašiai kaip per komandines prigalvojo "Pamarys" : pavyzdžiui, kad galutinėje turnyrinėje lentelėje ,kas praloš, privalės nukristi dar per vieną vietą žemiau...-cha-cha...).

Ir pabaigai cituoju Norvaišą iš "Riešuto" puslapio (Tema forume: "Lietuvos klubų čempionatas (64)" ):

"Patikėkit, ne vienas stiprus meistras kristų tokioje kovoje..."

Mano komentaras:
Tikim, tikim....(Bet šiaip tai aš tikiu, kad ir kitokioje kovoje , gal būt, kristų... cha-cha...)

Na ką gi...Domčev nekrito...
Tai kokią čia išvadą daryti : ar Domčev labai silpnas ?
(cha cha.....)
-------------------------------------------------------------------------------------------------------
Bus tęsinys....

Re: 2010m LR rusiškų finalas
8. Kaip jau rašiau anksčiau, stebėti pirmojo ketvertuko dvikovas su likusiais turnyro dalyviais, praėjus 3-4 ratams , man pasidarė sportine prasme nebeįdomu. Tačiau, atėjus žiūrėti ilgai lauktų dvikovų tarp favoritų ketvertuko narių, teko irgi nusivilti: favoritai , žaisdami tarpusavy, "nepersistengė" . Man, truputį pavėlavus į turo pradžią, tekdavo tik išgirsti apie taikiai sužaistą susitikimą ir įvykusios ( tiksliau tariant, neįvykusios -cha cha...) dvikovos dalyvių komentarus: kaip čia žaisi, jei žaidimo nėra, nes burtais ištrauktas debiutas,didmeistrių žodžiais tariant, yra "tuščias" debiutas.... Visi žmonės (tame tarpe ir aš pats-cha-cha...) nelabai mėgsta kritiką , taigi ir didmeistriai nebus sužavėti mano komentaro: " Na taip, kai abu nenori žaisti, tai niekas tikrai neprivers jų žaisti...-cha-cha..." Kaip čia neprisiminti fakto, kad , kai Domčev žaidė su Kybartu paskutinę dieną lemiamą susitikimą ,Smaidrys pakomentavo jų ištrauktą debiutą: "tuščias" . Ir štai tame, Sigito žodžiais tariant, "tuščiame" debiute Andrius pasiekė pagrindinę čempionato pergalę, nes būtent ji leido jam tapti čempionu...

Mano komentaras: kaip parodė praktika, komentaras "tuščias debiutas" rodo tik žaidėjo nenorą žaisti ir nieko daugiau-cha-cha....

Ir dar, kaip parodė praktika , "kai padai svyla , kai jau nebėra kur trauktis", tada žaisti noras tikrai atsiranda ir nebėra "tuščių" debiutų ... (Norvaišo ir Kybarto turnyrinės situacijos atvejai, žaidžiant prieš Domčevą ...)

Pabaigai:
------------

Šaškėse jau senokai (o ypač tai pastebima paskutiniame dešimtmety) pastebima tendencija, jog , norint rodyti gerus sportinius rezultatus, reikalingas ir geras fizinis pasiruošimas . Kodėl ? Bandau paaiškint :


a) palyginkit "mano laikais" buvusias laiko kontroles su dabartinėmis :
--------------------------------------------------------------------------------
1 val 30 min-> 30 ėjimų ar 1 val .-> 20 ėjimų "mano laikais" ir dabar:
festivaliniuose turnyruose 1 val. ar 45 min. visai partijai,
o taip vadinamuose „rimtuose“ turnyruose 45 min (+ 3 sek už ėjimą) visai partijai

b) žaisdavom "mano laikais" 1-2 partijas į dieną, tuo tarpu dabar....
-----------------------------------------------------------------------------
Dabar net respublikinio masto varžybose žaidžiamos, kaip minimum, 3-4 partijos į dieną, o ką ten bekalbėti apie festivalinio lygio turnyrus, kai juos stengiamasi pabaigti dažniausiai per 2 dienas ir tenka žaisti po 4-5 partijas į dieną.

Įvertinus minėtas aplinkybes, nieko, manau, nebenustebins teiginys, jog , žaidžiant ne su žymiai žemesnės klasės varžovais, nebūnant "gerų fizinių kondicijų" ,dabartiniu metu gerą sportinį rezultatą nelabai ir beparodysi.... Iš kitos pusės visi žino, kad vyresniam amžiuj, bėgant metams, tos fizinės kondicijos tik mažėja....

Šiandien balandžio 1. Gera proga pasamprotauti ir daugiau.... cha cha...

Aš pats asmeniškai jau senokai laukiau patvirtinimo (šis čempionatas kažkuria prasme sąlyginai tą lyg ir parodė), jog ateina kartų kaita: t.y. senieji lyderiai ( Norvaišas, Smaidrys,...) pamažėle turės užleisti savo lyderiavimo pozicijas jaunesnei kartai (Kybartas, Domčevas,...). Ir tai, sakyčiau, natūralus, neišvengiamas procesas. O nulemia jį pagrindinai ne tai, kad jaunesnės kartos žaidimo klasė aukštesnė. Drįstu teigti, jog senesnioji karta ne tik kad nenusileidžia, bet šiai dienai,sakyčiau , kai kuriais atžvilgiais netgi dar pranoksta savo jaunesniuosius varžovus , o būtent : pavyzdžiui, Norvaišas- savo įvairiapusiu, fundamentaliu debiutų žinojimu , o Smaidrys – taktiniais sugebėjimais .

Bet pasikartosiu: vyresniems amžiumi žaidėjams dėl anksčiau minėtų priežasčių dabar žymiai sunkiau išlaikyti pirmaujančias pozicijas negu kad tai padaryti buvo galima ankstesniais laikais... Kai žaidimo klasė apylygė, dabartiniu metu dar daugiau nulemia kitos savybės : bendras fizinis stovis bei paties žaidėjo energija. Vyresniems amžiumi žaidėjams, esant dabartiniam griežtam sportiniam varžybų ritmui, išlaikyti visą turnyrą geras fizines kondicijas ir skirti kiekvienai partijai daug energijos- sunkiai įvykdomas uždavinys. (tą aš pats iš savo asmeninės patirties puikiai žinau –cha-cha...)

Manau, kad mano paminėti „senukai“ (Norvaišas ir Smaidrys) supyks ir bandys įrodyti mano samprotavimų klaidingumą... O kad bandys įrodinėti, kad jie dar ne "senukai", tai visiems mums nuo to tik įdomiau bus-cha-cha...

P.S.
Tiesą sakant, kokie jie ten "senukai" ,lyginant su manimi . Jaunimas dar.... cha-cha ...

Puslapis: 1

Sprendimas: UAB "Rivilė"