Gegužės 7-28 d. Olandijoje vyksta "100" šaškių 2011m. pasaulio čempionatas.
Šis čempionatas,kuriame žaidžiama ratų sistema, pagal dalyvių (20) sudėtį yra labai stiprus .

Dalyvių tarpe yra daugkartiniai pasaulio čempionai A.Georgijev, A.Švarcman, A.Čižov (visi trys atstovauja Rusijai), latvis G.Valneris, A.Gantvargas (Baltarusija) , ekstra klasės tarptautiniai didmeistriai, daugelio turnyrų nugalėtojai A.Baliakin (Olandija) , A.Getmanskis (Rusija), M.Amrilajev (Rusija),V.Virnyj (Vokietija),A. Ndjofang (Kamerūnas) , nauja kylanti olandų žvaigždė R.Boomstra. Turint omeny tokią stiprią dalyvių sudėtį, patekimas į pirmąjį dešimtuką šiame pasaulio čempionate būtų labai garbingas rezultatas.
Jei kas bandytų sakyti , kad paskutiniai čempionatai visi tokie pat stiprūs ir buvo, tai dėl šito negalėčiau ginčytis, nes ankstesniais čempionatais nelabai ir domėjausi ... Gi senais senais (TSRS) laikais ,kiek dar atsimenu, dalyvių sudėtis būdavo žymiai silpnesnė , nes būdavo keli pretendentai (keli rusai ir keli olandai ) į prizines vietas, keli taip vadinami „stiprūs vidutiniokai“, o visi kiti buvo aiškiai silpnesnio pajėgumo.

Šiame čempionate iš 20 dalyvių gal tik vienas A.Artykov yra „ mušamas berniukas“ ...O kiti vadinamieji autsaideriai yra žinomi , stiprūs žaidėjai . Tiesą sakant, net „liežuvis neapsiverčia“ juos autsaideriais vadinti,bet tenka,nes kiekviename turnyre yra lyderiai ir autsaideriai... Matomai , būtent žaidėjų amžius nulėmė , kad į autsaiderių tarpą šiame turnyre patenka tokie stiprūs ir žinomi šimtalangininkai kaip A. Mogilianskij , E.Bužinskij . Bet , giliau pamąsčius , tai perdaug ir neturėtų stebinti , nes žaisti labai aukštame lygyje, esant vyresnio amžiaus ,yra labai sunku : tą patvirtina ir faktas, kad net daugkartinis pasaulio čempionas A.Gantvarg ( mano bendraamžis,jam 62 metai) po 13 ratų teturi rezultatą „-1“ ir yra tik antroje turnyrinės lentelės pusėje .

Po 13 ratų , surinkęs +6 , tvirtai pirmauja pasaulio eksčempionas , didmeistris A.Georgijev (Rusija).
2-5 vieta , surinkę po +3 , dalinasi grupė žaidėjų : A.Ndjofang,R. Boomstra, A.Baliakin,M.Amrilajev.
Dabartinis pasaulio čempionas A. Švarcmanas turi +2 ir yra 6 vietoje .

Trumpai apie Lietuvos atstovų žaidimą .
-------------------------------------------

Lietuva, turėdama net 2 savo šalies atstovus (E.Bužinskij, A.Domčev) ,gali didžiuotis, nes daugiau atstovų šiame pasaulio čempionate teturi tik dvi šalys: Rusija ir Olandija .
Sekasi mūsų atstovams po 13 ratų skirtingai : Aleksejus turi „+1“ (7-11 vieta ) , Edvardas - „-3“ (18 vieta).

Stebint iš šalies , man susidarė įspūdis ( bent iš tų partijų , kurias žiūrėjau) , kad mūsų atstovai, būdami maždaug vienodos klasės žaidėjais , žaidžia skirtinga maniera . Kaip bebūtų keista , ta maniera yra priešinga tai, kurios būtų galima laukti, turint omeny kiekvieno iš šių žaidėjų amžių. Vyresniam amžiui paprastai būdingas racionalumas ir praktiškumas, jaunesniam- azartas , atkaklumas rizika... Gi šiuo atveju, mano įsitikinimu, matome priešingą vaizdą...

Aleksejus žaidžia gan šaltakraujiškai ir ramiai laukia „kada kas prieš jį puls“ .. Pats jis vengia didesnės rizikos ir žaidžia lyg ir provokuodamas: aš nieko prieš lygiąsias neturiu, o jei norit laimėti,-prašom, bandykit, rizikuokit .. aš nieko prieš irgi tada pažaisti...bet aš pats tai jau „tiltų nedeginsiu“ ... Turint omeny labai stiprią turnyro dalyvių sudėtį (jau prieš čempionatą buvo aišku, kad užimti prizinę vietą šansų lyg ir nėra.. ) , tokia taktika grynai sportinio rezultato atžvilgiu , mano nuomone , yra teisingiausia ...

Bet šiaip tai juk galimas ir kitoks , ekstremalesnis požiūris į tai .
Užduodam retorinį klausimą : o tai ką, drauguži, maksimalios ambicijos atidedamos vėlesniam laikui ? ...
Ir patys į jį atsakom: laikas greitai bėga ir Edvardo amžiaus sulauksi kaip mat ...ir ar nepasigailėsi tada, kad jaunystėj labai racionalus buvai ... (cha cha....)

Edvardas bando žaisti gyviau, kaip sako liaudis, „pats lenda į mūšį“ , tuo būdu nevengdamas rizikos .... Manau, kad sportinio rezultato atžvilgiu Edvardui (turint omeny , kad jis jau priklauso šiek tiek vyresnei žaidėjų kartai ) būtų naudingiau žaisti Aleksejaus maniera ... Bet sutikime, kad taip žaisti daug kam yra gan nuobodu ...Ypač tai liečia „šaškių romantikus“ ir tuos, kurie mėgsta aštrų žaidimą, o juk Edvardas dar jaunystėje iš bendraamžių išsiskyrė tuo, jog aštraus žaidimo niekada nevengdavo...

Gal minėtiems žaidėjams (ir ne tik jiems) šie mano samprotavimai pasirodys ir nelabai teisingi...
Bet juk kiekvienas iš mūsų galime turėti savo požiūrį ....

P.S.
Ta proga pajuokausiu: teorija nuo praktikos dažnai skiriasi (pavyzdžiui, mano paties žaidimo maniera daugiau priklauso nuo mano paties nuotaikos ir fizinio stovio , o ne nuo varžybų svarbos, žaidėjų stiprumo , jų nuomonės ir panašiai... cha cha...)

Praėjo visas mėnuo po pasaulio “100” šaškių čempionato . Dabar jau galima ramiai , be emocijų apsvarstyti jo rezultatus , daryti kažkokias išvadas….

Pabandysiu truputį pasamprotauti apie tai “iš savo varpinės” ….

1.Čempionu užtikrintai ir pelnytai tapo Rusijos atstovas A.Georgijev.
Jis pirmavo visą turnyrą ir šį kartą rimtų konkurentų kovoje dėl pirmos vietos neturėjo.

2.
Čempionatas dar kartą patvirtino žinomas tiesas : vyresnio amžiaus žaidėjams (ypač tiems, kam virš 60 metų) kovoti su žaidimo klase lygiais, bet jaunesniais , varžovais yra sunkiai įkandama užduotis . Daugkartiniai pasaulio čempionai A. Čižov, A.Gantvargas (turėję atatinkamai visų dalyvių tarpe 5 ir 6 reitingus) parodė gan kuklų 50 proc. rezultatą ir užėmė atatinkamai tik 12-13 vietas .

3.
Staigmenas, manau, pateikė Rusijos atstovas M.Amrilajev ir kamerūnietis M.Ndjofang, Turėdami 9 ir 12 reitingus dalyvių tarpe , jie užėmė 2 ir 3 vietas. Iš kitos pusės, tai nebuvo, manyčiau, labai didelės staigmenos, nes abu šie žaidėjai paskutiniu metu demonstruoja gerus sportinius rezultatus.

Ką galima pasakyti apie šiuos žaidėjus?
Abu pagal savo amžių yra , kaip sakoma, "pačiame jėgų žydėjime " (39m. ir 32 m .) ir jau pakankamai patyrę žaidėjai…

M.Amrilajev žaidžia griežtai poziciniu stiliumi, vengia didesnės rizikos . Prieš aukštos klasės žaidėjus išlošinėja labai retai , bet tą trūkumą kompensuoja tai , jog jis ir pats labai retai pralošinėja.

M.Ndjofang žaidžia labai dažnai įvairiuose turnyruose ,už lentos yra labai darbštus, gan lengvai aplošinėja žemesnės klasės žaidėjus, todėl ypač pavojingas netolygaus pajėgumo turnyruose , nes , kaip minėjau, daryti lygiąsias su žemesnės klasės žaidėjais “nelabai moka” (cha cha…). Šį kartą jis įrodė , kad gali skinti laurus ir labai stipriame turnyre…

4. Dauguma Lietuvos sirgalių , aišku, tikėjosi geresnio Edvardo Bužinskio rezultato.
Manau, kad ir pats Edvardas tikėjosi geriau sužaisti ir savo užimta vieta (17) bei rezultatu (-3) nėra patenkintas.
Iš kitos pusės, šiame labai stipriame turnyre Edvardo turimas aukštas reitingas (beje, didmeistriškas ! ) tebuvo 14 –as, pagal amžių jis jau priklauso vyresnei čempionate žaidusių žaidėjų kartai ,turnyrinės praktikos prieš čempionatą , žaidžiant stipriuose turnyruose, trūko ….Taigi, , objektyviai vertinant, kažko ypatingai vargu ar galima buvo tikėtis….


5. A. Domčev rezultatas sportine prasme , mano vertinimu, yra tikrai geras. Aš jau anksčiau rašiau, kad patekti į šio čempionato 10-ką būtų labai garbingas rezultatas . Manau , kad ir pats Aleksej savo užimta 7-10 vieta (pagal papildomus rodiklius liko 9) liko patenkintas. Aišku, pasirinkta žaidimo maniera, žiūrint iš šono, daug kam (ir man tame tarpe-cha cha…) galėjo pasirodyti kaip nuobodoka , tačiau juk neveltui sakoma: “nugalėtojai neteisiami..” . Ir nors Aleksej netapo šių varžybų prizininku, tačiau pasiektą sportinį rezultatą (+2, 9 vieta) galima priskirti prie “aktyvo”, todėl ir priekaištauti dėl taip vadinamo “sausoko” žaidimo nesinori… .

6..
Tas faktas , kad tarp 20 finalo dalyvių , sugebėjusių “prasimušti” ten iš atrankinių varžybų , buvo du Lietuvos atstovai , mus , Lietuvos šaškininkus, tikrai turi džiuginti. Kaip minėjau jau anksčiau, daugiau atstovų šiame čempionate turėjo tik Rusija ir Olandija …

Todėl mums visiems būti labai dideliais skeptikais gal ir neverta: juk pagal šį kriterijų esame treti pasaulyje…! (Valio !!!.. )

Iki šio čempionato per visą istoriją Lietuvos atstovai pasaulio vyrų šimtalangių šaškių čempionatuose (tarp kitko, per visą istoriją tik 2 Lietuvos šaškininkai - Edvard Bužinskij ir Aleksej Domčev išsikovojo teisę žaisti pasaulio vyrų šimtalangių šaškių čempionatuose) į dešimtuką pateko tik 1 kartą - 1996 metais Edvard Bužinskij užemė švarią 8 vietą. Tai gi šis Aleksejaus Domčevo rezultatas - 7-10 vietų dalybos šiam momentui yra vienas geriausių Lietuvos šaškių istorijoje!