SUBJEKTYVIAI apie turnyrus Lietuvoje….
------------------------------------------------------


Vietoj įžangos
-----------------

Šis straipsniukas, iš mano pusės žiūrint, šiek tiek pavėlavo, nes parašyti šia tematika norėjosi žymiai anksčiau, o ir aš pats paskutiniu metu bandau žaidimo prie “64” lentos atsisakyti ir žaisti tik šimtalangėmis.

Kodėl? Tenka prisipažinti, kad amžius daro neigiamą įtaką: gan greit pavargstu, dėmesio koncentracija sumažėjusi, skaičiuoti variantus darosi sunkiau, savo žaidimo kokybe esu nepatenkintas,- todėl, norėdamas sumažinti savo neigiamas emocijas, ir priėmiau tokį sprendimą.

Aišku, šiek tiek gaila, kad jaunesnieji klubo kolegos savanorišką mano pasitraukimą iš klubo komandos, kaip parodė 2014m. klubinis (“64”,klasika) čempionatas, kompensuoti pilnai dar nesugebėjo. Iš kitos pusės, visi žinome, kad vėliau ar anksčiau jaunesnieji turi pakeisti vyresniuosius, nes tokie yra gyvenimo dėsniai, taigi gailėtis dėl padaryto sprendimo, matomai, neverta, juolab kad aš pats, žaisdamas dabar tik šimtalangėmis, neigiamoms emocijoms nuraminti turiu „gerą“ pasiteisinimą (labiausiai prieš save :)):
ai, ką čia norėt, šimtalangės ne mano profilis....(cha cha...)

Turnyrų, išskyrus oficialius Lietuvos čempionatus, šimtalangėmis šaškėmis Lietuvoje praktiškai nėra , todėl, nepaisant anksčiau minėtų aplinkybių, toliau samprotausiu tik apie turnyrus Lietuvoje paprastosiomis (“64”) šaškėmis.


------------------------------------------------------------


Šaškių turnyrus sąlyginai galima būtų suskirstyti į dvi grupes:

1. su trumpa laiko kontrole - kai visai partijai kiekvienam žaidėjui skiriama ne daugiau 20 minučių;

2. su žymiai didesne laiko kontrole, kai kiekvienas žaidėjas visai partijai gauna ne mažiau 30 minučių ir dar gauna papildomai kažkiek sekundžių už padarytą ėjimą. Viena partija panašiais atvejais gali užsitęsti iki 1,5 valandos;


Aišku, gali būti dar kažkokie “tarpiniai “ variantai , bet jie pasitaiko labai retai...
.
Pirmam atvejui apibūdinti daug kas vartoja pavadinimą ‘festivaliniai turnyrai‘.
Man šis terminas patinka, todėl mielai juo pasinaudosiu.

Festivaliniams turnyrams paprastai būdinga:

a) nedidelė laiko kontrolė (Lietuvoje įprasta duoti po 10-15 min. visai partijai be papildomų sekundžių už padarytą ėjimą );

b) nėra mikromačų (kai varžovai žaidžia tarpusavyje kelias partijas) ;

c) vyksta jie vieną dieną.
.
Lietuvoje festivalinių turnyrų, kurie vyksta kasmet ir pastoviai, yra tikrai nemažai:
Alytaus mero taurė, Luksnėnų taurė, Joninių turnyras, Sausio 13 aukoms atminti, J.Rimkui atminti, Kalvarijos mero taurė, S. Oželiui atminti, "Rusnės žiburiai", Ukmergės mero taurė, turnyras Pociūnėliuose, Kauno žymiems šaškininkams atminti, seniūnijų varžybos ir t.t. ir pan.
Galime pasidžiaugti, kad šaškių entuziastės telšiškės R.Steponavičienės dėka prie šio sąrašo jau galima pridėti ir turnyrą Telšiuose.

Šaškių mėgėjai turėtų būti dėkingi nuolatiniams varžybų organizatoriams marijampoliečiams J.Navickui ir V.Labučiui, Trakų raj. atstovui K.Blaževičiui, jonaviečiui A.Fomkinui, kauniečiams A.Pacevičiui, J.Jakštonienei ir E.Jurkynui, alytiškiams J. Rutkauskui ir D.Monsčiui, klaipėdiečiams A.Daščiorai ir J.Buivydui, Kalvarijos atstovui V.Ščeponiui, šilutiškiams A.Dulinskui ir V.Deniušui, ukmergiškiams A.Poškai ir V.Zieziui, kupiškėnams V.Nagliui ir R.Rinkevičiui, radviliškiečiui Čižauskui, N.Akmenės atstovui V.Igariui, vilniečiams A.Smaidriui ir M.Janavičiui ir kt. (teatleidžie tie, kurie to verti, bet čia nepaminėti)…
Būtent šių žmonių entuziazmo dėka visos respublikos šaškių mėgėjai, išsirinkdami sau patogų laiką bei varžybų vykdymo vietą, turėjo eilę metų anksčiau ir tebeturi galimybę dabar metų bėgyje sužaisti bent viename turnyre, nes turnyrų, kaip minėjau, yra gan daug.

Liūdnesnė padėtis yra su ne festivalinio pobūdžio (leisiu sau juos pavadinti rimtais) turnyrais.

Grįžus į praeitį, galima būtų konstatuoti, kad 2008m. ir 2009m. “Riešuto” klubas organizavo du tarptautinius turnyrus su stipria dalyvių sudėtimi. Ypač tuo pasižymėjo 2009m turnyras, kai 16 žaidėjų tarpe buvo net 8 didmeistriai, žaidė net 5 skirtingų šalių čempionai.
Malonu prisiminti, kad jame dalyvavę visi užsieniečiai gyrė turnyro organizacinę pusę, o abu turnyre dalyvavę Rusijos didmeistriai pripažino, kad tokie stiprūs pagal sudėtį turnyrai net Rusijoje vyksta labai retai.
2010m. įvyko gan įspūdingas dalyvių skaičiaus prasme rimtas turnyras Plateliuose “Plungė 2010”(organizatoriai-R.Valužis irJ.Buivydas).

Bet visa tai buvo jau gan senai. Dabartiniu metu, išmetus Lietuvos asmeninius pusfinalius, finalus bei komandinį čempionatą, rimtų turnyrų sąraše nelabai ką ir berasim. J.Kulikausko v. memorialas, Sūduvos taurė, “Jūros šventė”, Kupiškyje vykstantis turnyras,- štai ir viskas, ką man bepavyko prisiminti. Bet ir šiuose turnyruose yra tendencijų, kurios, mano subjektyvia nuomone, trukdo priskirti šiuos turnyrus rimtų turnyrų kategorijai.

J.Kulikausko memorialas
-----------------------------

J. Kulikausko v. memorialas savo laiku buvo vienas iš pagrindinių metų turnyrų. Solidumą jam teikė tai, jog buvo :
1. stipri ir gausi dalyvių sudėtis ;
2. turnyrui skiriamos 3 dienos sudarė galimybę šiame turnyre įvykdyti rimtiems turnyrams keliamus reikalavimus: turėti normalią laiko kontrolę ir žaisti mikromačus.

Deja, pastaraisiais metais šio turnyro dalyvių sudėtis “64” šaškėse, lyginant su prieš gerą dešimtmetį buvusiu laikotarpiu, susilpnėjo. ”64” varžybose praktiškai iš karto galima lengvai nuspėti nugalėtojus, nes iš stipriausių žaidėjų dalyvauja tik vienas-kitas.
Maža to, turnyras iš esmės tapo vaikų varžybomis-procentas jame dalyvaujančiųjų suaugusiųjų (virš 18 m.) žaidėjų vis mažėja, ir ypač tai liečia “100” šaškes. Aš nieko prieš neturiu prieš jaunų žaidėjų dalyvavimą suaugusiųjų varžybose, bet aplinkybė, kai turnyro dalyvių tarpe vaikai sudaro absoliučią daugumą, tikrai nedaro teigiamos įtakos mano apsisprendimui, ar žaisti šiame turnyre,-greičiau priešingai…..

P.S. Man asmeniškai žymiai labiau patiktų, jei, imant suaugusių ir vaikų skaičių turnyre, santykis būtų maždaug 4:1, o ne atvirkščiai, kaip kad būna paskutiniaisiais metais.... :)


Sūduvos taurė
------------------
Sūduvos taurė turi labai senas tradicijas, todėl nenuostabu, kad paprastai čia susirenka žaisti nemažai pajėgių žaidėjų. Deja, ir čia ne visuomet tai įvyksta. Su nostalgija (gerąja prasme) galima prisiminti 2009m. šio turnyro sudėtį. Priminsiu ,kad dalyvių tarpe tada buvo Smaidrys, Domčevas, Norvaišas,Puočiauskas, Žutautas, Sokolovas, Vengelis, Aleknavičius, Šidla, Mieldažys ir t.t. Tokia sudėtis net ir Lietuvos finalui būtų garbinga.
Sunku spręsti apie tikrąsias priežastis, nulemiančias žaidėjų apsisprendimą dalyvauti turnyre.
Galima tik spėlioti… Bet, galbūt, paskutiniaisiais metais Sūduvos taurės populiarumo kritimą pajėgiausių žaidėjų tarpe lemia ne visai vykusiai pasirinkta vykdymo data (pav., man “užkliūna” tas faktas, kad varžybų data sutampa su Tėvo diena…). Bet, kaip sakoma, visiems neįtiksi…. :)

Beje, ne “nuo gero gyvenimo”, o būtent atsižvelgdami į žaidžiančiųjų interesus ir galimybes, šio turnyro organizatoriai nuo 3 dienų trukmės perėjo prie 2 dienų trukmės varžybų, tuo pačiu anuliuodami galimybę žaisti mikromačus;

“Jūros šventė”
------------------

“Jūros šventė” išlaiko tradicijas ir, priešingai nei J.Kulikausko memorialas, gali pasigirti tuo, jog, metams bėgant, šio turnyro dalyvių sudėtis neturi tendencijos silpnėti. Sakyčiau netgi priešingai ,-ir tai džiugina.

Iš kitos pusės, priskirti šį turnyrą prie solidžių trukdo tai, kad jame nėra mikromačų.
Apie šiame turnyre galimą neobjektyvų varžovų parinkimą eiliniame šveicariškos sistemos ture tvirtinti negaliu,nes to nežinau, bet gandų lygyje skleidžiama informacija apie tai, prisipažinsiu, šiek tiek neramina…

Kupiškio turnyras
-----------------------

Šaunuoliai kupiškėnai,- jų iniciatyva Kupiškyje jau kelinti metai iš eilės vyksta populiarus turnyras.

Prie turnyro pliusų galima būtų priskirti tai, jog vykdomas jis ne per vieną dieną,- todėl gali būti taikoma normali laiko kontrolė. Žaidžiant partiją, kiek žinau, yra naudojami burtai dėl priverstinio pilno pirmojo ėjimo, - todėl pliusą kupiškėnams galima būtų uždėti už novatoriškumą ir bandymą priartėti prie šiuolaikinės versijos.

Bet…. Yra vienas didelis “BET...” . Jeigu, vykdant susitikimą tarp varžovų, būtų žaidžiami mikromačai iš 2 partijų, tai viskas atrodytų labai neblogai…Deja… Turnyre varžovai tarpusavyje žaidžia tik po 1 partiją, o tai, mano manymu, nubraukia beveik visus novatoriškumo pliusus.

Asmeniškai aš pats, prieš du metus sužinojęs, kad Kupiškyje organizuojamas turnyras ir bus burtų tvarka traukiamas pirmas pilnas ėjimas, buvau nusprendęs vykti į turnyrą. Norėjau ta proga aplankyti Kupiškį, kuriame neteko būti. Deja, vien dėl to fakto, kad bus žaidžiama ne mikromačai, o tik po vieną partiją, apsisprendžiau nebevažiuoti … Nebenorėjau šaškių žaidimo paversti į loteriją ,- bent jau man (tikiuosi, kad dauguma pritars) žaisti juodaisiais debiutus ef4 de5, gf4 de5, ab4 dc5,cb4 dc5 (negaunant galimybės sužaisti priešinga spalva), žiūrint iš sportinės pusės, nėra didelis malonumas. …
……………………………………………….


Skaitytojai, manau, suprato, kad, vertinant turnyrus Lietuvoje, man labiausiai nepatinka, kad trūksta. rimtų turnyrų.

Yra ir dar vienas dalykas, apie kurį nekalbėjau. Labai gaila, bet kai kurie festivaliniai turnyrai tampa uždari-t.y. juose gali žaisti tik tam tikras ratas taip vadinamų “savų” žaidėjų . Aišku, gali būti ir tokių turnyrų. Bet bus blogai, jei ši tendencija ( kai nepažįstami ar iš kitų geografinių vietovių žaidėjai yra nepageidaujami ) pradės vyrauti daugumoje turnyrų.…
Šiuo atžvilgiu esu optimistas ir viliuosi, kad to nebus…


Prieš du metus(laikas greit bėga…:)) “Riešuto” klubas, norėdamas likviduoti minėtus trūkumus bei pagyvinti Lietuvoje šaškių sportinį gyvenimą, pabandė organizuoti turnyrą “64x64” su normalia laiko kontrole. Tiesa, buvo būgštavimų, ar pavyks realizuoti savo sumanymą , nes pati vykdymo sistema ir turnyro formatas buvo naujoviški ir neįprasti. Nepaisant to, turnyras įvyko, 64 jo dalyviai susirinko iš įvairių Lietuvos vietovių; nusivylusių, kad žaidė šiame turnyre, nebuvo; dalyvių atsiliepimai apie turnyrą buvo teigiami, todėl galima tvirtinti , kad turnyro idėjos autoriams (Virgilijui Žutautui ir man) norimus tikslus pasiekti pavyko.
O dabar apie vieną to turnyro minusiuką, kuris man nepatiko kaip organizatoriui.
Turnyro formatas buvo toks: į startą stoja 64 žaidėjai, o finaliniame etape telieka 8 žaidėjai.
Organizuojant šį turnyrą, norėjosi sudaryti žaidžiantiesiems šventinę atmosferą .. Ir jeigu turnyro pirmajame etape Kaune, kai buvo visi 64 žaidėjai, taip, galima sakyti, ir buvo, tai baigiamajame etape Vilniuje, kai pagal turnyro formatą beliko 8 žaidėjai ir uždarymą teko daryti tik dėl šių 8 žaidėjų, man pačiam, būnant varžybų organizatoriumi, būtent to šventiškumo ir pritrūko, nes norėjosi salėje didesnio žaidėjų būrio. …
Būtent dėl šio minusiuko vykdyti sekančiais metais tokio formato turnyrą, kuris šiaip jau susilaukė reikiamo dėmesio ir pripažinimo, nelabai norėjosi...

Knietėjo sugalvoti vėl kažką naujoviško, bet su sąlyga, kad pagrindiniai reikalavimai, keliami rimtiems turnyrams (normali laiko kontrolė, mikromačai) ir masiškumas (nemažas būrys žaidėjų) būtų išpildyti. Gimė nauja idėja.

Bet apie tai jau sekantį kartą.

Greitu laiku paskelbsime informaciją apie naują planuojamą
----------------------------------------------------------------------
kitokio pobūdžio turnyrą.
-----------------------------