Dar kartą apie komandų sudėtis...(eilės tvarka pagal jų reitingą) --------------------------------------
Komandų sudėtys jau buvo pateiktos mano rašinėlyje „Artėja komandinis...“.
Bet, čempionatui startavus, kai kurių komandų sudėtyse įvyko pokyčiai, lyginant su tuo, kas buvo mano rašyta prieš čempionato pradžią. Atkreipdamas dėmesį į šiuos pokyčius, trumpai paminėsiu dar ir kai kuriuos aspektus, susijusius su komandų sudėtimis.
VITRAŽAS
Iš didelio prognozuoto šios komandos žaidėjų būrio (jų pirminiame sąraše buvo septyni-aštuoni žaidėjai) beliko tik keturi. Visai neatvyko į šias varžybas V.Kudriavcevas, S.Laurutienė, E.Starkus. Tokiu būdu komanda liko keturiese, atsarginių žaidėjų nebeliko. Ir nors pagrindinės komandos pajėgos (S.Smaidrys, V.Norkus, S.Kulakauskaitė) išliko (be jų dar žaidė baltarusis Chepa), tačiau kažin ar panašūs atvejai, kai žadėję atvykti (logiška galvoti, jog priešingu atveju jie būtų išvis neįtraukti į komandos sąrašą) komandos nariai varžybose nepasirodo, pakelia komandos kovingumą. Bent aš pats manau, kad tada būna atvirkščiai... Bet čia jau ne man spręsti ir daryti išvadas... Matomai, tai geriau atlikti gali patys "Vitražo" komandos nariai.
RIEŠUTAS
"Riešuto" komanda, suformavusi pajėgiausią savo sudėtį, kaip rodė ligšiolinė praktika, būdavo pajėgi kovoti dėl pačių aukščiausių vietų. Deja, paskutiniuose dviejuose čempionatuose komanda žaidė ne stipriausia sudėtimi. Per tą laiką atsirado daugiau pajėgių komandų, todėl nieko keisto, kad komanda šiuose čempionatuose, lyginant su netolima praeitimi, sportine prasme "nukentėjo".
Užimtoji praeitais metais penktoji vieta, atvirai sakant, užgavo mano, kaip komandos vadovo, sportines ambicijas. Norėjosi įrodyti, kad mes galim pakovoti ir dėl aukštesnių vietų. Šį kartą atvykome šešiese, surinkę savo geriausias pajėgas ...
Žaisti 6 partijas per dieną niekam nėra lengva, o ypač –vyresniems... Turint omeny, kad mūsų komandoje trys veteranai ir trys nebe jaunikliai, rūpėjo atsakymas į pagrindinį (bent jau man - :) ) klausimą "Ar užteks kvapo ir jėgų? “ ....
VERDENĖ
Komandoje nebuvo A. Plaksij, o jo vietą užėmė Lipkevičius. M.Šidla, nors ir buvo čempionate, bet už komandą žaidė tik viename jau nieko nelemiančiame ture. Ar tai buvo bendras komandos sprendimas, ar paties Mariaus apsisprendimas –nežinau. Faktas tik tas, kad komanda, turėdama du aiškius lyderius, A.Norvaišą ir Aleknavičių, bei nemažą antrojo ešelono žaidėjų pasirinkimą, šį kartą, pasirinkdama komandos sudėtį, atrodo, "prašovė pro šalį": pagrindinio žaidėjo rolę gavusiam L.Vengeliui "žaidimas nesiklijavo" ir jo pasiekti prastoki rezultatai tempė komandą žemyn.
PAMARYS
"Pamarys“, sėkmingai žaidęs praėjusiame čempionate, žaidė ta pačia praeitų metų sudėtimi. Ir tame nieko keisto. Kam kažką keist ir kažko ieškot, jei ir taip viskas gerai. Užbėgant įvykiams už akių, reikėtų konstatuoti, kad šį kartą "traukė komandą į priekį" pagrindinai tik du žaidėjai- A.Kybartas ir latvis M.Jurkurens, o kitiems dviems komandos senbuviams (R.Valužiui ir S.Griciui) sekėsi žymiai prasčiau...
FINTAS
Šiaulių "Finte“ nebuvo pernai jame žaidusio meistro iš Mažeikių A.Barauskio. Jį gana sėkmingai pakeitė jaunoji šiaulietė M.Jocaitė. Ateityje "Fintui" linkėčiau , kad komanda tęstų gražias senas savo komandos tradicijas, kai už komandą žaisdavo tik šiauliečiai.
ALITAS
„Alito“ gretose, nors ir buvo įrašytas į sudėtį, bet visai nežaidė, kaip kad aš ir spėjau, R.Matulevičius. O gaila... Su juo alytiškiai būtų stipresni. Deja, stipraus Lietuvos masteliais žaidėjo R.Matulevičiaus jau senokai nematome rimtesnėse varžybose.
J.KULIKAUSKO v.
J.Kulikausko v. klubo komandos žaidėjų sudėtis pilnai atitiko jos paraišką. Bet, lyginant su praėjusiais čempionatais, jinai žymia dalimi pasikeitė. Joje teliko Danilevičius, nedaug težaidė V.Vilčinskaja, nebebuvo kauniečių Ž.Sokolovo ir A.Mikalausko, komandos senbuvio vilniečio K.Gecevičiaus, o žaidė jaunieji M.Spranaitis ir P.Valtas bei veteranė J.Jakštonienė.
Jau prieš varžybas buvo aišku, kad komanda, lyginant su praėjusiais metais, susilpnėjo. Čempionato eiga tą nuomonę patvirtino.
Visos kitos nepaminėtos komandos dalyvavo čempionate su tais žaidėjais, kurie ir buvo surašyti pateiktose išankstinėse paraiškose.
Bus tęsinys...
Vaidas Puočiauskas 2016 12 16 11:56
Re: Komandiniam pasibaigus....
Čempionato eiga ----------------------
Jau prieš varžybas buvo aišku (apie tai buvo rašyta), kad yra 5 labai aiškūs favoritai. Turint omeny minėtą faktą ir šveicariškos sistemos ypatumus, galima buvo laukti, kad pagrindinės kovos, nulemsiančios medalių likimą, turėtų įvykti 3-6 ratuose, o varžybų pradžia (pirmieji 2 ratai) ir finišas (paskutinieji 2 ratai) nedaug beturės tam įtakos. Praktiškai taip ir atsitiko. Šia prasme šiokia tokia išimtimi tebuvo 2-ame rate įvykęs mačas tarp "Vitražo" ir "Finto" komandų. Mačas žadėjo įdomus būti ne tik tuo, kad tai buvo pirmoji dvikova, kurioje susitiko dvi komandos iš pirmojo penketuko, bet ir tuo, kad turėjo dalinai atsakyti į klausimą, ar "Fintas", būdamas favoritų sąrašo gale, yra pajėgus kautis dėl aukščiausių apdovanojimų. Lauktos labai atkaklios dvikovos nesulaukėme: "Vitražas", turėjęs aukščiausią komandinį reitingą, iškovojo pergalę rezultatu 6:2. Jau pirmoji pirmojo penketuko komandų akistata parodė, jog "Fintas“ vargu ar bus rimtas pretendentas į aukso medalius, o konkurentams tikėtis, kad "Vitražo" komandos naujokas, nežinomasis X (baltarusis Chėpa) bus "patrankų mėsa" neverta (šiame susitikime jis įveikė Petrauską).
Nuo trečiojo iki šeštojo rato vyko pačios atkakliausios pretendentų į medalius komandinės dvikovos... Kaip minėjau anksčiau, būtent to ir reikėjo laukti.
"Vitražas"-praeitų metų čempionas, "Verdenė"- komanda, sprendžiant pagal jos narių nuotaikas, šiemet buvo nusiteikusi tik į aukso medalius. "Riešutas“ ir "Pamarys" ilgą laiką (išskyrus 2 paskutinius čempionatus) su permaininga sėkme nuolat varžydavosi tarpusavyje dėl aukso medalių.
Nenuostabu, kad trečiojo rato "Verdenės“-„Vitražo“ bei „Riešuto“-„Pamario“ dvikovos buvo dėmesio centre ir kėlė didžiausią intrigą.
Abi komandos, tiek „Verdenė“ , tiek Vitražas, turi po 2 aiškius lyderius . Labai tikėtina, kad komandų lyderiai, kol turnyrinė situacija visai neaiški ir viskas priešaky, susitikę tarpusavyje, nebūtų linkę rizikuoti ir jų susitikimai būtų pasibaigę greitomis lygiosiomis...
Burtai lėmė, kad komandų lyderiai tarpusavyje nesusitiko. Šis faktas, manyčiau, dar labiau įtakojo komandų dvikovos atkaklumą. Abiejų komandų "smogikai“ savo funkciją atliko (A.Norvaišas laimėjo prieš Chepą, V.Aleknavičius prieš S.Kulakauskaitę; savo ruožtu S.Smaidrys laimėjo prieš Ž.Lipkevičių, D.Norkus prieš L.Vengelį). Komandinė dvikova baigėsi taikiai: 4-4.
Strateguojant "Riešuto“ komandos žaidimą prieš "Pamarį", buvo aišku, kad pirmiausiai reikia neutralizuoti A.Kybartą, o toliau pažiūrėti, kaip susėsime poromis. Man asmeniškai norėjosi poros A.Kybartas-A.Domčev. Atrodė, kad tokiu atveju praktiškai liktų 3 poros ir žaisti galima būtų gan ramiai... Burtai lėmė, kad susėdome žaisti taip: V.Žutautas- R.Valužis; V.Puočiauskas- S.Gricius; Ž.Mieldažys-A.Kybartas; A.Domčev-M. Jurkurens .......
Įvertinęs burtus, pamąsčiau: na taip, Kybartas turi šansų, bet ir Domčev turi šansų... na šiuo požiūriu lyg ir apylygu; norint laimėti mačą, kažkam iš mūsų su Virgiu reikėtų laimėt.... Bet pasakyti "reikia laimėt“ yra lengva, sunkiau tą praktiškai padaryt... Tiek R. Valužis, tiek ypač S.Gricius, "teoriniuose vandenyse plaukioja gerai“ ir, kai abu "yra ant bangos“, laimėt prieš juos niekam nėra lengva. Nežinau, ką mąstė (manau, kad kažką panašiai... :)) tuo metu Virgis, bet mano mąstysena buvo maždaug tokia: "reikėtų sužaisti kažką tokio, kad ir pasyvaus, kas retai žaidžiama, kad išmušti iš įprastų vėžių gerai teorijoje pasikausčiusį S.Gricių ,- na gal "susipainios...". Svarbiausia tokiu atveju-neperlenkti lazdos, kaip jau atsitiko kartą Virgiui, žaidžiant prieš tą patį R.Valužį viename iš ankstesnių čempionatų...
Planai ir lieka tik planais , nes jų įgyvendinimas dažnai baigiasi visai priešingai (cha cha...).
Šia prasme ir mūsų komandiniame susitikime viskas vyko ne visai taip kaip buvo norėta-planuota: Aleksejui laimėt prieš latvį nepavyko, o Žilvinas, nusprendęs pakartoti jau kartą žaistą variantą prieš Kybartą, „nudegė“. Andrius anksčiau žaistą variantą pastiprino ir Žilvinas, priešingai praeitam kartui, lygiųjų rasti nebesugebėjo... Taigi vietoj planuoto lygaus rezultato ant minėtų 2 lentų gavome -1;
Visa laimė, kad mums su Virgiu pavyko savo varžovus "užpainioti“.... (juk būna ir kitaip: bepainiodamas kitą, pats užsipainioji...cha cha...). Atkaklų komandinį mačą prieš "Pamarį“, laimėjus man ir Virgiui, pavyko laimėti 5:3.
Pirmoji varžybų diena patvirtino prognozes, kad pirmajam komandų penketukui vargu ar kuri nors iš likusiųjų komandų sugebės mesti iššūkį net atskirame pavieniame mače, nekalbant jau apie galutinę komandų rikiuotę.
Startas "Riešuto“ komandai pavyko ir po pirmos varžybų dienos tapome vienvaldžiais lyderiais: 6 taškai iš tiek pat galimų.
Ant kulnų mums lipo "Vitražo“ ir "Verdenės“ komandos, turėjusios po 5 taškus. Ypač gerai buvo vertinami „Vitražo“ klubo šansai : jis jau buvo spėjęs sužaisti su dviem komandom iš favoritų penketuko ir buvo praradęs tik vieną tašką.
Laukė antroji varžybų diena.
Bus tęsinys...
Vaidas Puočiauskas 2016 12 18 12:00
Re: Komandiniam pasibaigus....
ANTROJI varžybų diena ---------------------------
Jau iš ryto, 4 ture įvyko bene svarbiausios čempionato dvikovos, didžia dalimi nulėmusios prizinių vietų pasiskirstymą. Tarpusavyje susitiko lyderių poros „Riešutas“-„Vitražas“ ir „Pamarys“-„Verdenė“.
Pirmajame susitikime žaidė geriausiai startavusios komandos („Riešuto“ aktyve jau buvo pergalė prieš „Pamarį“, „Vitražo“ aktyve –pergalė prieš „Fintą“ ir lygiosios su „Verdene“). Buvo aišku, kad komanda, laimėsianti šį mačą, bus rimčiausias pretendentas laimėti aukso medalius.
Burtai lėmė tokias žaidėjų poras: V.Puočiauskas- S.Kulakauskaitė, L.Šulga- S.Smaidrys, A.Domčev-D.Norkus, V.Žutautas-baltarusis Chepa. Buvau įsitikinęs, kad jei Šulga atsilaikys prieš Smaidrį, tai mačas mums baigsis sėkmingai (minimum nepralošim). Nors Chepa dar tebebuvo „tamsus arkliukas“, bet buvau optimistas: tikėjau , kad likusiuose susitikimuose galime įgyti persvarą. Šulga atsilaikė ,- ir tai jau buvo sėkmės šiame mače garantas. Man pavyko lengvai laimėti prieš S.Kulakauskaitę (atrodo, kad gerai žaidžiančiai Simonai aš tiesiog esu neparankus varžovas). Kiti susitikimai baigėsi taikiai, ir „Riešutas“ išplėšė labai svarbią pergalę 5:3.
Taip pat atkakliai vyko ir susitikimas „Verdenė“ –„Pamarys“. Čia žaidė: V.Aleknavičius-A.Kybartas; A.Norvaišas-S.Gricius; L.Vengelis- R.Valužis ; Ž.Lipkevičius- latvis M.Jurkurens; Kaip ir reikėjo tikėtis, dviejų lyderių (Aleknavičiaus-Kybarto) dvikova baigėsi taikiai; A.Norvaišas įveikė S.Gricių, tačiau kitus 2 mikromačus laimėjo „Pamario“ atstovai. Mačas baigėsi 5:3 „Pamario“ komandos naudai.
Prieš šį susitikimą aš mintyse prognozavau lygiąsias (su truputį didesniais „Verdenės“ šansais), todėl šis rezultatas buvo man truputį netikėtas. Iš kitos pusės, įvertinus bendrą susiklosčiusią turnyrinę situaciją, jis buvo mums palankus kovoje dėl pirmos vietos. Dabar, pasibaigus dar tik 4-ajam ratui, artimiausi konkurentai („Vitražas“ ir „Verdenė“) jau buvo praradę po 3 taškus, „Pamarys“ ir „Fintas“- po du , o mes buvome iškovoję visas pergales, todėl likusiuose 2 susitikimuose su komandomis iš pirmojo penketuko, „Verdene“ ir „Fintu“ (kitos komandos neatrodė galinčios pasipriešinti), mūsų komandai tam, kad užimti pirmą vietą, bereikėjo abu mačus baigti lygiosiomis. Tokiu atveju mus pavyti tegalėjo „Pamarys“, bet mes jau buvome laimėję tarpusavio mačą ,todėl pagal čempionato nuostatus liktumėm pirmi.
5 rate lyderių ketvertas žaidė taip: „Riešutas“ (8 taškai) susitiko su „Fintu“ (6 taškai), „Vitražas“ (5 taškai) su „Pamariu“ (6 taškai).
Žaidėjų dvikovos pirmojoje komandų poroje: V.Puočiauskas-M.Jocaitė, G.Petraitis-Ž.Mieldažys, V.Žutautas- E.Petrauskas, A.Domčev-baltarusis A.Kunica
„Riešutas“, atitrūkęs nuo artimiausių varžovų ir suprasdamas, kad ir po lygiųjų šiame mače išliks pirmoje vietoje, žaidė ramiai. Varžovai atsakė maždaug tokia pačia maniera. Nors partijos ir užsitęsė, bet visos jos baigėsi lygiosiomis, o bendras mačo rezultatas 4:4 buvo dėsningas įvykių lentose atspindys.
Daugiau adrenalino (vaizdžiai tariant, "kraujo ir aistrų") buvo, žaidžiant susitikimą antrojoje komandų poroje. Ir nieko keisto,- juk susitiko praeitų metų čempionato papildomo mačo dėl aukso medalių dalyviai. „Pamariui“ rūpėjo atsirevanšuoti, „Vitražui“-pagerinti esamą turnyrinę padėtį.. Atkakli komandų dvikova baigėsi taikiai. Statistika: S.Smaidrys-R.Valužis 2-0; S.Kulakauskaitė-A.Kybartas 0-2; , Chepa-S.Gricius 2-0; D.Norkus- M.Jurkurens 0-2;
Tuo metu, kai dvi favoritų penketuko poros aiškinosi tarpusavyje, „Verdenė“ susitiko su "Alitu", 6 –ąja pagal reitingą komanda. Šis susitikimas, kuris baigėsi nesunkia „Verdenės“ pergale rezultatu 6:2 , eilinį kartą parodė, kad yra didelis atotrūkis pagal pajėgumą tarp pirmojo penketuko ir likusiųjų komandų.
Nors čempionate buvo žaidžiami 8 turai, bet jau 6–asis turas praktiškai buvo paskutinė galimybė „Verdenei“ (tuo pačiu ir „Pamariui“) pabandyti pavyti nutolusį „Riešutą“. Tam „Verdenei“ buvo būtina laimėti šiame ture prieš „Riešutą“, nes po jo „Riešutas“ jau bus žaidęs su visais varžovais iš pirmojo penketuko, o tikėtis, kad kažkas iš likusių varžovų sugebės atimti iš jo komandinius taškus, buvo nelabai realu.
Nenuostabu, kad šių dviejų komandų susitikimas ( V.Puočiauskas-Ž.Lipkevičius, L. Šulga- A.Norvaišas, A.Domčev-L.Vengelis, V.Žutautas-V.Aleknavičius) vyko labai atkakliai ir pasižymėjo dramatizmu.
Norvaišui laimėjus pirmąją partiją prieš Šulgą, o man nerealizavus turėtos persvaros prieš Ž.Lipkevičių , „pakvipo paraku“.... Tiesa, susitikime A.Domčev-L. Vengelis Aleksejus turėjo geresnę poziciją, bet tai buvo menkniekis palyginti su tuo metu žaidžiama laimėtina pirmos mikromačo partijos pabaiga, kurią turėjo Vilius Aleknavičius prieš Virgį Žutautą. Ne be reikalo yra sakoma, kad , esant didelei konkurencijai, norint užimti pirmą vietą, reikia ir sportinės laimės. Šį kartą fortūna mūsų komandai buvo palanki. Esant abipusiam dideliam ceitnotui, Vilius suklydo ir paleido akivaizdžią pergalę,- partija baigėsi lygiosiomis. Antrojoje partijoje varžovai pasikeitė rolėmis: turėdamas dar pakankamai laiko (3 minutes), akivaizdų laimėjimą išleido Virgis... Taigi šiuo požiūriu lyg ir lygu... Bet juk galėjo būti ir kitaip.... Juo labiau, kad Lukas Vengelis, turėdamas blogesnę poziciją, kurioje dar buvo lygios, suklydo ir leido mūsiškiui Domčevui išlyginti rezultatą.
Po tokio "nervų karo", žaidžiant pirmąsias mikromačo partijas, man, prisipažinsiu, antrai partijai "gazo nebeliko" ir aš antrojoje partijoje greit pasiūliau savo varžovui (Lipkevičiui) lygiąsias. Tą padaryti mane skatino tiek juntamas nuovargis (tai buvo jau 6-oji partija tą dieną), tiek įsitikinimas, kad turimas lyginis komandinis rezultatas nebepasikeis... (negali juk Virgis, mąsčiau aš, du kartus iš eilės gauti praloštą poziciją ...). Intuicija manęs neapgavo: Virgis ne tik kad nepralaimėjo antros partijos, bet sugebėjo gauti laimėtą padėtį,- tiesa, kaip jau minėjau, šios partijos nelaimėjo... Bet tai mūsų komandai jau buvo nelabai ir svarbu, nes komandinis mačas baigėsi lygiosiomis, o mus, būnant lyderiais, toks rezultatas pilnai tenkino.
Tuo metu "Pamarys“ atkaklioje kovoje sugebėjo įveikti „Fintą“ 5:3 (lemiamus taškus pelnė A.Kybartas, įveikęs E.Petrauską), o „Vitražas“ rezultatu 7:1 nesunkiai "sudorojo" J..Kulikausko v. klubą.
Prieš paskutinę varžybų dieną, likus dviems ratams, komandų padėtis buvo tokia:
„Riešutas“ -10 taškų ; „Pamarys“ -9 ; „Verdenė“ ir „Vitražas“ po 8; „Fintas“, „Alitas“, Šilutė –po 7; ,“Baltija“, J.kulikausko ,“Sūduva“ po 6; ir t.t.
Nors dar liko 2 ratai, bet, iš pirmojo penketuko komandų tarpusavio susitikimų belikus mačui „Verdenė-Fintas“, aukso ir sidabro medalių savininkai praktiškai buvo aiškūs...
3 varžybų diena ------------------
Bus tęsinys...
Vaidas Puočiauskas 2016 12 20 22:49
Re: Komandiniam pasibaigus....
3 varžybų diena -----------------
Šiek tiek apie „Riešuto“ vidinius reikalus...
Paskutinę varžybų dieną „Riešutas“ sportine prasme jautėsi labai komfortiškai: komanda galėjo, žaisdama su komandomis ne iš favoritų tarpo, vieną iš dviejų likusių mačų netgi sužaisti lygiosiomis ir vistiek išsaugotų pirmąją vietą. Įvertinęs šias aplinkybes, komandos susirinkime, dar prieš prasidedant tos dienos 1-am turui, kai dar ir varžovas nebuvo aiškus, pareiškiau, kad aš, veteranas, savo darbą jau atlikau :), nes atlošiau visus mačus su pagrindiniais varžovais( komandomis iš pirmojo penketuko), ir dabar jie gali žaisti ir be manęs, nes tikiu komandos pajėgumu bei tuo, kad kitas komandas jie įveiks ir taip. Juokaudamas pridūriau: jeigu dabar, būdami pirmoje vietoje, nesugebėsit jos išlaikyti, reiškia esat jos neverti. Vienintelis Domčevas truputį papriešginiavo, sakydamas, kad gal būtų geriau, jei aš dar sužaisčiau, bet aš savo sprendimo nebekeičiau, nes buvau vos ne 100 proc. įsitikinęs tuo, ką sakiau... --------------------------------------------------------
Grįžtu prie turnyrinės eigos nagrinėjimo.
Kaip ir buvo prognozuota, komandos-lyderiai beveik visus tarpusavio susitikimus sužaidė 3- 6 turuose ir paskutinei dienai beliko mačas „Verdenė-Fintas“. Buvo aišku, kad paskutinę varžybų dieną , komandoms, pretenduojančioms į medalius, beliko atlikti formalumus, nes tiek išankstinės prognozės, tiek visa čempionato eiga rodė, kad netikėtumas, jog kažkuri iš žemiau esančių pagal reitingą komandų įveiks komandą iš pirmojo penketuko, šiais metais vargiai ar įvyks. Tą dar kartą patvirtino įvykę paskutinės dienos mačai tarp favoritų ir likusiųjų komandų. Štai jų rezultatai:
Nepaisant to, jog principinį mačą „Fintas“-„Verdenė“ „Verdenei“ pavyko 5:3 laimėti (Norvaišas įveikė Petraitį, kiti susitikimai baigėsi taikiai), tai nebepadėjo šiai komandai užimti prizinę vietą ir ji liko ketvirta.
Paskutiniame rate „Riešutas“ pasūlė „Sūduvai“ lygiąsias, nes net ir lygiosios mūsų komandai garantavo pirmąją vietą. Pusiau juokais, pusiau rimtai pridursiu: jeigu Roma (sau būdingu stiliumi) būtų privertusi komandas realiai žaisti, mums, matomai, būtų tekę nori-nenori laimėt tą mačą (cha cha...).
Pradėsiu atvirkštine tvarka-t.y. nuo komandų, užėmusių vietas turnyrinės lentelės apačioje.
ELEKTRĖNAI -16 vieta ------------------------
Tai, kad komandai nepavyks pelnyti komandinių taškų, galima buvo prognozuoti jau prieš čempionatą, nes pagal turimą reitingą ji ženkliai atsilieka nuo visų čempionato dalyvių. Net ir ankstesniais metais Elektrėnų komandai būdavo sunku kovoti su čempionate dalyvaujančiomis komandomis... Juo labiau sunkiau tą padaryti jai buvo šiemet, kai už komandą nežaidė jos lyderis, meistras iš Elektrėnų A.Šugajevas,kuris meistriškumu gerokai pranoksta kitus komandos narius.
Nepaisant visko, galima pagirti komandą, sugebančią jau eilę metų drausmingai (laiku paduoti paraišką, laiku sumokėti starto mokestį) dalyvauti čempionate. Šiuo atžvilgiu ji daug kam gali būti teigiamas pavyzdys.
SMŪGIS (Telšiai) -15 vieta ----------------------------
Komanda, suburta entuziastės Reginos Steponavičienės iniciatyva. Joje trys moterys-veteranės ir du vyrukai iš Telšių, kurie aukščiausio lygio varžybų patirties nelabai ir turi. Nieko keisto, kad šiai komandai gan sunku buvo kovoti su daugumoje atvejų jaunesniais, bet jau nemažą patirtį turinčiais varžovais iš kitų komandų.
Džiugina šios komandos, ypač moterų, entuziazmas ir noras žaisti....
CEITNOTAS (Kaunas) -14 vieta ----------------------------
Naujai įkurtas klubas...
Labai gaila, kad, staigiai nutrūkus gyvenimo gijai, nespėjo sužaisti už komandą šio klubo įkūrėjas, didelis šaškių žaidimo mėgėjas kaunietis Vytautas Danauskas.
Kauno atstovai „nepasišiukšlino“ ir, nepaisant visų iškilusių sunkumų, bendromis pastangomis sugebėjo surinkti komandą.
Belieka tikėtis, kad, galbūt, kas nors iš jų pratęs klubo įkūrėjo iniciatyvą ir šią komandą išvysime ir ateityje.
O dabar sakome: "Šaunuoliai, kad atvykote dalyvauti..“
ŠVIESA - 13 vieta --------------------
Dar vienas klubas iš tų, kurie nesenai pradėjo dalyvauti čempionate. Kažkada Panevėžys turėjo neblogas tradicijas. Panevėžiečiai J.Mačys,Nemickas, R.Vaičius ir t.t. buvo gerai žinomi Lietuvos šaškininkų visuomenėje. Prie tokių galima priskirti ir dabartinį komandos lyderį P.Armanavičių.
Gaila, bet paskutiniu metu retai bematome panevėžiečius,žaidžiančius už regiono ribų.
Belieka tikėtis, kad šios komandos dalyvavimas čempionate padarys teigiamą įtaką Panevėžio regiono atstovų dalyvavimui respublikinio lygio varžybose.
BALTIJA -12 vieta ----------------------
Komanda, dar ne tokiais senais laikais, pastoviai pretendavusi į pačias aukščiausias vietas. Laikai keičiasi, keičiasi ir komandų sudėtys...
Jau eilę metų tik Romo Urmilevičiaus pastangomis šiai komandai pavyksta suformuoti savo sudėtį. To dėka komandai pavyksta išsilaikyti turnyrinės lentelės viduryje. Ne išimtis buvo ir šis čempionatas. Beje, nesenai į komandos sudėtį įtraukto K.Blaževičiaus surinktas taškų skaičius (+5) „ne pro šalį būtų“ ir bet kuriai komandai iš favoritų tarpo.
Būdama pagal reitingą 8-a, komanda galutinėje įskaitoje liko 12-ta.
Formaliai lyg ir nesėkmė, bet ją pagrindinai nulėmė pralaimėtas mačas vieniems iš tiesioginių konkurentų- Ukmergės „Taktikai“.
--------------------------- Kalbant apie komandų , užėmusių 6-11 vietas , rezultatus, noriu atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų faktą. Kaip jau ne kartą minėjau, pirmasis komandų penketukas pagal pajėgumą buvo aiškiai stipresnis ir be pasigailėjimo triuškino visas likusias komandas. Turint omeny šį faktą, aišku, kad komandų, užėmusių vietas žemiau 5-os, galutinė vieta didžia dalimi priklausė ir nuo šveicariškos sistemos burtų: t.y. kiek kartų joms teko žaisti su pirmojo penketuko komandomis.
Komanda, buvusi pagal reitingą 6-a, liko tik 11-a. Formaliai žiūrint, pats didžiausias nukrypimas neigiama prasme.
Tačiau šiuo atveju pačių alytiškių labai "kalti prie kryžiaus“ nereikėtų. Paprasčiausiai jiems nepasisekė su šveicariškos sistemos burtais. Jiems teko žaisti net 4 susitikimus su komandomis iš favoritų penketuko, kai tuo tarpu visos 6-10 vietas (t.y aukštesnes vietas) užėmusios komandos (išskyrus J.Kulikausko v.) sužaidė tokių mačų mažiau. Užtektų, spėju, pakeisti paskutinio rato susitikimą "Alitas"-"Fintas" maču su kokiu nors tiesioginiu varžovu, su kuriuo nebuvo žaista, pavyzdžiui, maču "Alitas"-"Taktika" ir, matomai, turnyrinės lentelės vidurys atrodytų truputį kitaip.
Bus tęsinys...
Vaidas Puočiauskas 2016 12 23 23:38
Re: Komandiniam pasibaigus....
KALVARIJA -10 vieta -----------------------
Kaip jau rašė LŠF forume Mantas Janavičius, ši komanda parodė geriausią rezultatą, jei vertinti pagal tai, kokią vietą komanda užėmė reitingų lentelėje ir kokią vietą užėmė čempionate. Šis vietų skirtumas yra lygus net 5 - t.y., būdama pagal reitingą tik 15-ta, komanda užėmė 10-tą vietą.
Formaliai žiūrint, lyg ir didžiausias čempionato siurprizas. Bet jis labai lengvai paaiškinamas šveicariškos sistemos burtais, kurie KALVARIJOS komandai buvo ypač palankūs: komanda sužaidė visus mačus tik su komandomis, esančiomis žemutinėje lentelės pusėje, -t.y. žaidė tik su komandomis, užėmusiomis 9-16 vietas. Ji ne tik kad nesužaidė nė vieno mačo su favoritų penketuku, bet net nesužaidė nei vieno mačo su aukštesnę vietą užėmusia komanda ... Ką ir besakysi, toks reiškinys yra gan retas atvejis net ir šveicariškoj sistemoj ... Turint omenyje minėtą aplinkybę, gal ir galima būtų ginčytis dėl komandos geriausio pasirodymo, lyginant su kitomis komandomis...
Iš kitos pusės, tai, kad „Kalvarija“, užimdama dešimtą vietą, viršijo, manyčiau , savo pačios lūkesčius bei paneigė daugumos orakulų (tame tarpe ir mano paties :)) prognozes, yra faktas, vaizdžiai tariant, "akivaizdus kaip blynas“...
Štai su tuo įvykusiu faktu (užimtąja 10 vieta) ir noriu pasveikinti Kalvarijos komandą !....
Ir dar dera ją pasveikinti su tuo, jog sugebėjo suburti komandą be legionierių (žaidėjų iš kitų šalių ar miestų) pagalbos !..
Belieka tik pridurti, jog šia prasme tiek jie, tiek alytiškiai „nušluostė nosį“ daugumai čempionate dalyvavusių komandų... Šaunuoliai!
TAKTIKA -9 vieta ----------------------
Gal nesuklysiu, jei pasakysiu, kad Ukmergės „Taktika“ (ankstesniuose čempionatuose dalyvavo „Juodojo Rikio“ pavadinimu), matomai, neliūdi, užėmusi 9-ąją vietą. Šiek tiek abejoju, bet, atrodo, ši vieta (panašiai kaip kalvarijiečių užimtoji 10-a vieta) ) yra geriausias šios komandos pasirodymas per visą jos dalyvavimo čempionatuose istoriją. Belieka šią komanda pasveikinti su patekimu į dešimtuką ir palinkėti ateityje dar geresnių rezultatų...
J.KULIKAUSKO v. -8 vieta -----------------------------
Komanda, kuri kiekvienais metais nebūdavo priskiriama prie pagrindinių favoritų, bet kuri visada buvo vertinama, kaip galinti "iššauti“ ir "apkartinti gyvenimą" kuriam nors iš lyderių.
Šiemet nežaidė už komandą A.Mikalauskas, Ž.Sokolovas, nedaug komandai galėjo padėti V.Vilčinskaja (žaidė tik 3-ią dieną), todėl komanda susilpnėjo. Užimtoji 8 vieta čempionate daugmaž atitiko šių metų komandos pajėgumą.
SŪDUVA -7 vieta --------------------
Jau prieš čempionatą buvo aišku, kad "SŪDUVA" priklauso stiprių vidurinės grandies komandų grupei. Čempionato eiga tą dar kartą patvirtino.
Du patyrę treneriai (J.Navickas ir V.Labutis) ir du perspektyvūs jaunieji broliai R.ir A.Domarkai su vėl grįžusiu prie šaškių lentos D.Ambolta, sudarę šią komandą, buvo kietas riešutėlis ne tik komandoms iš apatinės lentelės pusės, bet sukeldavo ir šiokį-tokį "galvos skausmą" net ir favoritams. Užimtoji vieta, manyčiau, daugmaž atspindi dabartinį komandos pajėgumą.
ŠILUTĖ -6 vieta -------------------
Šilutės komanda dažnai komandiniuose klubų čempionatuose užima vietą turnyrinėje lentelėje greta favoritų. Tai liudija, kad užimtoji komandos 6-oji vieta nėra joks atsitiktinumas...
Ši ne didmiesčio komanda nusipelno pagyrimo už gan stabilius rezultatus; juo labiau nusipelno šiais metais, nes, priešingai netolimai praeičiai, komanda šį kartą sugebėjo žaisti be legionierių iš užsienio...
Bus tęsinys...
Vaidas Puočiauskas 2016 12 27 18:12
Re: Komandiniam pasibaigus....
FINTAS -5 vieta --------------------
Tikrai nežinau, į kokią vietą buvo nusitaikiusi ši komanda prieš čempionatą, bet neabejoju, kad norėjo ir svajojo būti aukščiau, nei kad buvo reitingų lentelėje (5-a). Bet komanda ypatingų staigmenų (nei sau malonių, nei nemalonių) nepateikė, o realybė šį kartą sutapo su prognozėmis.
Šioje komandoje išskirčiau gerą Mildos Jocaitės pasirodymą. Visgi žaisti jai teko ne su tais, su kuriais ji įpratusi kovoti –t.y. jaunimu ir moterimis, bet su vyrais. Milda nepralaimėjo nei vieno savo mikromačo ir, surinkusi +2, buvo nebloga paspirtis komandai.
VERDENĖ -4 vieta ---------------------
Turbūt, neapsiriksiu, tvirtindamas, kad "Verdenė“ buvo viena iš tų komandų, kurios buvo labiausiai nusivylusios galutine užimta vieta.
Potencialą ši komanda turi nemažą. Užtenka paminėti jau vien tą faktą, kad jos lyderis A.Norvaišas parodė absoliučiai geriausią asmeninį rezultatą. Iš kitos pusės, komandą sudaro 4-ios lentos, tuo tarpu kitų komandos narių parama dviem komandos lyderiams (Norvaišui ir Aleknavičiui) šį kartą buvo silpna.
Komandinis čempionatas tuo ir žavus, kad jame toli gražu ne visada laimi komanda, sudaryta iš labai gerai asmeninėse varžybose rungtyniaujančiųjų žaidėjų. Turint tai omeny, galima tvirtinti, kad juo labiau nieko sensacingo- ypatingo neįvyko šį kartą, kai "Verdenė“, nusitaikusi į pirmą vietą, teužėmė 4-ą vietą, nes šiuo atveju tokių žaidėjų šioje komandoje tėra pusė.
VITRAŽAS -3 vieta --------------------
Pagal sudėtį „Vitražas“ yra labai panaši komanda į „Verdenę“. Abiejose komandose yra po du aiškius lyderius; abiejose, vertinant sudėtis pagal amžių, vyrauja jaunimas, o esantys lyderiai-veteranai (Smaidrys, Norvaišas) yra palyginti dar jauni, jeigu jų amžių vertinti būtent iš tokių pozicijų.
Lyginant šias dvi komandas, aukštesnę "VITRAŽO" užimtą vietą čempionate nulėmė stabilesnis ir patikimesnis šios komandos „užnugario“ žaidimas. Manyčiau, kad panaši tendencija, nesikeičiant komandų sudėtims, išliks ir ateity: t.y. geresnį ar blogesnį pasirodymą pagrindinai nulems šių komandų „antrojo ešelono“ žaidėjų sėkmingas (arba ne) žaidimas. „Vitražo“ užimtą 3 vietą nepriskirčiau prie čempionato netikėtumų. Didesniu netikėtumu laikyčiau tai, kad „Verdenė“ ankstokai pralaimėjo konkurentams kovą dėl prizinės vietos.
3-ia vieta, išaugus konkurencijai, nėra prastas rezultatas bet kuriai komandai.Iš kitos pusės, tapus praėjusiais metais čempionu, užimta šiemet 3 vieta „Vitražas“, spėju, nėra labai patenkintas.
Neaiškus (bent jau man) buvo komandos naujoko, baltarusio Chepos, pajėgumas. Dabar jau galima konstatuoti, kad jis komandai padėjo daugiau, nei kad aš asmeniškai prognozavau prieš čempionatą. Bet ir to komandai neužteko, kad ji realiai pretenduotų į pirmąją vietą. Į šabloninius klausimus „Kas, kur, kaip, kodėl...“ geriau gali sau atsakyti patys „Vitražo“ komandos nariai.
PAMARYS - 2 vieta --------------------------
Rodant pastoviai gerus rezultatus bei užimant nuolat aukštas vietas, tai darosi lyg ir įprasta. Gal todėl komanda, kelis kartus jau buvusi čempionais, lyg ir nelabai, kaip man pasirodė, džiaugėsi užimta 2 vieta.
Mano nuomone, įvertinus faktą, jog komandos nariai pralaimėjo visumoje net 6 asmeninius mikromačus, komanda iškovotais sidabro medaliais turėtų būti netgi labai patenkinta, nes, kaip rodo negailestinga statistika, pralaimėjus tokį skaičių asmeninių dvikovų, komandai sunku būna tikėtis užimti prizinę vietą.
Šį kartą komandą gelbėjo ne tik jos lyderis A.Kybartas, kas šiaip jau yra gan įprasta, bet ir labai geras komandos legionieriaus, latvių meistro M.Jurkurens, pasiektas rezultatas. Žinojau, kad latvis nebus silpnoji komandos grandis, bet tokio puikaus asmeninio sportinio rezultato aš iš jo, tiesą sakant, nesitikėjau.
Išsipildė mano prognozė, kad bent vieną komandą, iš aukščiau pagal reitingą esančių trijų, "Pamarys“ aplenks (tikrovėje aplenkė dvi).
RIEŠUTAS -1 vieta --------------------
Komanda atvyko į čempionatą nusiteikusi labai ryžtingai. Žinojome, kad, norint užimti prizinę vietą, o juo labiau, norint tapti čempionais, reikės "padirbėti“, nes laukia aršios kovos... Mums atrodė, kad esame tam pasiruošę. Neaišku, ar taip atrodė ir varžovams, bet bent jau patys sau sugebėjom tą įteigti ( cha cha....).
Sėkmingas startas suteikė komandai papildomo pasitikėjimo savo jėgomis, todėl po pirmosios varžybų dienos "nusitaikėme“ į pirmąją vietą... Varžybų eiga parodė, kad šis optimizmas turėjo kažkokį pagrindą, nes komanda pirmavo čempionate nuo pirmo iki paskutinio rato.
Prieš varžybas planavome, jog Valiui Karaliui, turinčiam mažiausią reitingą tarp komandos draugų, duosime sužaisti 1-ame rate ir, galbūt, dar kažkuriame rate, kai susitiksim su santykinai silpnesniu varžovu. Bet, sužinoję 1 rato varžovą (juo tapo "Šilutė“), šiek tiek "sudreifavom" ir nusprendėm galimą riziką sumažinti, neįjungdami Valiaus į startinę sudėtį. Beje, tą patį padarėme ir vėliau, žaisdami 7-8 ratuose su santykinai nestipriais varžovais...
Komandose dažnai būna žaidėjų, kurie daugiau rūpinasi savo asmeniniais, o ne komandos, pasiekimais. Valius yra ne iš tokių, jis yra "komandinio tipo“ žaidėjas, todėl nebuvo "kaprizinga mergaitė“ ir jokių asmeninių pretenzijų šiuo klausimu nekėlė.
Su 4-iais pagrindiniais varžovais (komandomis iš pirmojo penketuko) mūsų komandos branduolį pagal išankstinį sumanytą planą turėjo sudaryti Domčev, Puočiauskas, Žutautas, o 4-uoju žaidėju, keičiant vienas kitą, turėjo būti Mieldažys arba Šulga. Šitą savo planą praktiškai ir įgyvendinome.
Komanda tapo čempionu, todėl galima teigti, kad minėta strategija, formuojant komandos sudėtį, pasiteisino.
P.S. Grynai asmeninio pobūdžio samprotavimai: -------------------------------------------------------
Tik sportinis azartas, atsiradus daugiau pajėgių komandų-varžovų, ir komandos draugų įtikinėjimai, kad, man žaidžiant, mūsų komandos šansai padidėja, privertė mane šiais metais atsisakyti minčių nebežaisti.
Baiminausi, kad gali neužtekti fizinių jėgų ... Nusprendžiau, kad pirmame rate "apšilsiu“, o toliau žaisiu tik prieš pagrindinius 4 konkurentus (buvau įsitikinęs, kad prieš kitus ir taip laimėsim, o man pačiam tokiu atveju gal pavyks pailsėti...). Dabar, jau pasibaigus varžyboms, galiu konstatuoti, kad man asmeniškai jėgų truputį pritrūko. Jau iš anksto galima buvo prognozuoti, kad antrą varžybų dieną teks kautis su visais trim favoritais iš eilės ir planuoto poilsio (pauzės) nesigaus. Taip ir atsitiko... Žaisdamas trečiąjį antros varžybų dienos mikromačą (penktą-šeštą tos dienos partijas prieš Ž.Lipkevičių) ir džiaugdamasis, kad jau ir lygiosios komandą tenkina, žaidžiau gan paviršutiniškai, leisdamas varžovui palyginti lengvai "išsisukti".
Iš kitos pusės, galiu džiaugtis, kad pralaimėjimo kartėlio per žaistus 5 mikromačus nepatyriau, pasiekti rezultatai, žaidžiant prieš pagrindinius keturis konkurentus (2 mačus laimėjau, 2 sulošiau lygiom) svariai prisidėjo prie to, kad komanda užimtų pirmą vietą, todėl tiek komandos, tiek savo asmeniniu rezultatu čempionate turėčiau būti patenkintas...
