Riešutas UAB "Rivilė" http://www.rivile.lt

Naujausi pranešimai...
A.Domčevo įspūdžiai, grįžus iš Italijos (0)
2019m. tarptautiniai turnyrai ... (0)
2018m. komandinis (tęsinys 6) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 5) (0)
2018 komandinis (tęsinys 4) (0)
2018 komandinis (tęsinys 3) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 2) (0)

2007 - 19: 618838
07.15: 143

Užsiregistruoti | Prisijungti/atsijungti

Apie šaškes[<<Atgal]

PranešimasAutorius
Salou Open 2016

Visai neseniai grįžau iš Ispanijos, Salou miesto. Čia 05/14-05/24 dienomis vyko tradicinis (19-asis ) tarptautinis „100“ turnyras. Kaip ir ankstesniais metais, š.m. turnyre buvo didelis dalyvių skaičius (138 ), turnyras pasižymėjo plačia geografija ,- buvo atstovaujamos net 25 šalys.

Turnyre dalyvavo gausus pasaulio „100“ šaškių elito būrys: dabartinis pasaulio čempionas A.Georgijevas, didžioji olandų viltis tarptautinis didmeistris R.Boomstra, Rusijos rinktinės nariai tarptautiniai didmeistriai A.Getmanskij, M.Amrilajev, A.Šaibakov, pasaulio eksčempionas latvis G.Valneris, baltarusiai daugkartinis pasaulio čempionas A.Gantvargas ir tarptautinis didmeistris E.Vatutin, stipriausi Ukrainos atstovai- tarptautiniai didmeistriai A.Anikejev ir A.Ivanov ir t.t. ir pan. Jau vien tas faktas, kad dalyvių tarpe buvo net 22 tarptautiniai didmeistriai, rodo šio turnyro populiarumą ir prestižą.

Skaitytojams bus įdomu sužinoti, jog vilnietė Ingrida Drukteinytė buvo viena iš šio turnyro teisėjų. Galbūt, apie Ingridą mažai kas žino, todėl paaiškinsiu, kad Ingrida neatsitiktinai buvo šio turnyro teisėja:
a) jaunystėje merginų tarpe ji buvo iškovojusi skambių pergalių, taigi šaškių sportas jai yra nesvetima sritis;
b) Ingrida moka kelias užsienio kalbas, o tai yra didelis pliusas, teisėjaujant varžybose, kuriose dalyvauja žaidėjai iš įvairių šalių;

Turint tai omeny, nieko keisto, kad turnyro organizatoriai įtraukė ją į turnyro teisėjų gretas.


Žaidžiami buvo 9 ratai šveicariška sistema, naudojama Fišerio laiko kontrolė: 80 min. partijai + 1 min. ėjimui.

Turnyrui (138 dalyviai) finišavus, pirmasis dešimtukas atrodė taip:

1. A.Georgijev +5 Rusija
2. A. Šaibakov +4 Rusija
3. E.Vatutin +4 Baltarusija
4. A.Anikejev +4 Ukraina
5. M. Amrilajev +4 Rusija
6. A.Ivanov +3 Ukraina
7. W.Sipma +3 Olandija
8. A.Presman +3 Baltarusija
9. A.Getmanskij +3 Rusija
10. R.Boomstra +3 Olandija

Visas išvardintas dešimtukas, išskyrus W.Sipmą, kuris senai sėkmingai įrodinėja, kad irgi vertas didmeistrio vardo, yra tarptautiniai didmeistriai.

Turnyre dalyvavo ir 3 žaidėjai iš Lietuvos: Aleksej Domčev (+3, 11 vieta), Vaidas Puočiauskas (+1, 32 vieta), Anri Plaksij (+1, 44 vieta).

Objektyviai vertinant, mūsiškių sportiniai rezultatai gan neblogi : visi liko pliuse, visi -pirmoje turnyrinės lentelės pusėje.

Aleksejus surinko gan normalų,skirtą didmeistriui tokiame turnyre, taškų skaičių (+3).
Aš pats visą laiką, išskyrus 1 ratą, žaidžiau su varžovais, turėjusiais žymiai aukštesnį reitingą, ir likau pliuse.
Anri po nelabai sėkmingo žaidimo turnyro viduryje irgi galų gale išėjo į pliusą.

Nepaisant to, kiekvienas iš mūsų nebuvo patenkinti galutiniu rezultatu.

Ypač tai liečia Aleksejų: viso turnyro metu jis tvirtai pretendavo į vietą pirmajame dešimtuke (būtent vieta pirmajame dešimtuke garantavo įskaitinius taškus kovoje dėl patekimo į turnyrą Kinijoje bei piniginį prizą), tačiau varžybų finiše, paskutiniame ture, jam pačiam sužaidus lygiosiomis bei laimėjus pagrindiniams varžovams M.Amrilajevui ir A.Anikejevui, jis tos vietos neteko ir bendroje įskaitoje liko 11-as- t.y. "per plauką" nuo visų prizų ir įskaitinių taškų. Apmaudu, ką čia bepridursi ...

Anri, vykdamas į šį turnyrą, norėjo pasiekti rezultatą +2 ir pakelti savo reitingą (2095), kuris po keletos nelabai sėkmingų turnyrų Lietuvoje buvo smuktelėjęs. Turint omeny, kad Anri (kaip pasaulio jaunimo čempionas) turi MI (tarptautinio meistro) titulą, jo turimas reitingas (2095) atrodė gan kukliai. Reitingą po šio turnyro Anri gal šiek tiek kilstels, bet tai bus labai jau "mizerinis" pakėlimas. Kaip prisipažino pats Anri, sportinio rezultato prasme iš turnyro jis tikėjosi šiek tiek daugiau. Šiek tiek prastoką šiuo atžvilgiu nuotaiką jam pakėlė priešpaskutiniame ture laimėta partija, kai jis galų gale "išlindo į pliusą".

Aš pats vykti į šį turnyrą apsisprendžiau pačiu paskutiniu momentu, likus tik porai dienų iki varžybų. Paprastai vykstu aš per metus į 2 tarptautinius turnyrus. Šiemet tokie 2 turnyrai pagal mano numatytą planą buvo: turnyras Heerhugovarde (Olandija) ir Europos veteranų čempionatas Korbache (Vokietija). Sužinojęs, kad turnyras Heerhugovarde "pakibo" (atsisakė praeitų metų sponsoriai) ir todėl vargiai ten susirinks pajėgi dalyvių sudėtis, nusprendžiau vykti į Salou. Tai, kad į mano vėlyvą prašymą priimti dalyvauti šiame turnyre, turnyro organizatoriai operatyviai atsakė teigiamai, manau, galėjo įtakoti faktas, kad aš jau esu šio turnyro "senbuvis" (žaidžiau prieš tai 4 kartus šiame turnyre).

Laimėjęs pirmame rate, aš 2-7 ratuose sėkmingai "laikiausi", žaisdamas su daug aukštesnį reitingą turinčiais varžovais. Teisybės dėlei, galima būtų pasakyti, kad žodis "laikiausi" gal labiau tiktų mano varžovams, nes, pavyzdžiui, trečiame rate, žaisdamas su ekspertų tituluojamu "perspektyviu" jaunuoju olandu J.Slump, "užsiciklinęs", kad laimiu, nepastebėjau paprasto 2 ėjimų laimėjimo ir sužaidžiau lygiosiomis... Sužaidus 7 ratus, mano nuotaika, nepaisant paleisto laimėjimo, sportine prasme buvo puiki: dar nepralošiau, žaisdamas su gerokai aukštesnį reitingą turinčiais varžovais; be to, šį kartą išvengiau jau beveik tradiciniu tapusiu pralaimėjimo antrąją dienos pusę, kai tą dieną būna žaidžiami 2 ratai.

Priešpaskutiniame rate mano varžovu buvo olandas M.Palmans. Apie būsimą mano varžovą gan pagarbiai (kaip apie pajėgų) atsiliepė keli šaškių autoritetai, todėl žaidžiau labai susikaupęs.
Partijos pabaiga gavosi "rusiškų" šaškių stiliumi: šaškių ant lentos nedaug, bet varžovui, norint pasiekti lygiąsias, reikėjo žaisti tiksliai, to jis padaryti nesugebėjo ir partiją pavyko laimėti. Mano rezultatas tapo +2.

Po šios partijos tapo aišku, kad tai bus mano geriausias pasirodymas turnyre iš visų jame žaistų 5 kartų, nes ir turnyrinis koeficientas pas mane buvo geras. Tik dabar ir pradėjau aiškintis, ar galiu aš į kažką (kažkokį prizą) šiame turnyre pretenduoti...
Pasirodo, galiu: veteranų grupėje (šiame turnyre tai buvo amžiaus grupė nuo 55 metų) praktiškai buvo aišku, kad laimės A.Gantvargas, o man, norint užimti prizinę vietą šioje amžiaus grupėje, reikėjo paskutiniame rate arba pavyti latvį Zalytį (mano turnyrinis koeficientas didesnis) arba pralenkti Vokietijos atstovą Čartoritskį (jo koeficientas didesnis). Abu šie varžovai turėjo po +3. Vilčių buvo nemažai, nes abu mano konkurentai žaidė su labai stipriais varžovais (tarptautiniais didmeistriais Presmanu ir Šaibakovu) ir buvo didelė tikimybė, kad jie pralaimės. Kaip kad aš ir troškau, Čartoritskis pralaimėjo Šaibakovui, o mano partija, kurioje man teko, deja, tik besiginančiojo vaidmuo, užsitęsė. Buvau jau pasiruošęs forsuoti lygiąsias (beje, jas po laikinos mano šaškės aukos forsuoti būtų tekę priešininkui). Tuo metu iš pro šalį einančio Zalyčio sužinau, kad jis sužaidė lygiosiomis...

" Po galais... Tai dabar lygios man nieko neduoda ... Prizinės nebeužimsiu ..." -pradėjau aš samprotauti mintyse. Ir daug nebemąstydamas, pagautas emocijų, nusprendžiau žaisti bet kaip, kad tik nesigautų tos forsuotos lygios ... "Va, paeisiu taip, o tik po to paaukosiu, tada jis nebegalės užforsuoti lygių..."- pagautas emocijų ir, tik mąstydamas apie tai, kad nebebūtų lygių, darau aš savo ėjimą. Na taip –kokios ten dabar lygios (cha cha...), kai brazilas po mano impulsyviai, vienu ėjimu vėliau, nei buvo planuota, atliktos aukos ramiausiai pasiima šaškę.

Partija baigėsi logiškai ir aš paskutiniame ture patyriau savo vienintelį pralaimėjimą šiame turnyre.

Išvada po šios partijos yra akivaizdi ir visiems daugmaž žinoma: strategija "žaisti tik pergalei" (kai būtent tik tai dar duoda šansų svariam rezultatui pasiekti) iš esmės teisinga, bet net ir tokiais atvejais pasiduoti tik emocijoms, paliekant šaltą protą nuošaly, irgi neverta.

Partijai pasibaigus, keikiau save už lengvabūdiškumą, bet, panagrinėjęs turnyrinę lentelę bei įvertinęs, kad, sužaidęs lygiosiomis, būčiau užėmęs 25-tą vietą vietoj užimtos 32-os, nusiraminau:
ai, ne tiek daug ir nukentėjau... vo, jei būčiau išlošęs, vo tada tai... (cha cha...):

Turnyro įprastinis grafikas yra toks: žaidžiama po 1 ratą per dieną; yra viena diena, kai žaidžiami du turai ; yra viena visiškai laisva diena.

Laisvos dienos vakare (20 val.) norintieji žaidžia žaibą. Žaibe dar nė karto nežaidžiau , –laisvą dieną paprastai paskirdavau kokiai nors konkrečiai ekskursijai, ir nors, išvykus į ekskursiją, galima būdavo suspėti sužaisti ir žaibe, aš to nedarydavau, nes "gazo" po ekskursijos jau nebelikdavo.
Ne išimtis buvo ir šis sykis: laisvą dieną išvykau į ekskursiją, skirtą aplankyti garsųjį Monserrat kalną su jo garsiuoju benediktonų vienuolynu. Ekskursija likau sužavėtas...



Tai tiek šį kartą iš šio turnyro...

P.S.
Skyrely "Nuotraukos" įdėjom po keletą nuotraukų iš turnyro ir ekskursijos.
Puslapis: 1

Sprendimas: UAB "Rivilė"