"Verdenė“ (V.Aleknavičius, L.Vengelis, Ž.Lipkevičius, A.Plaksij, A. Norvaišas) – viena iš dviejų (šalia "Riešuto“) didžiojo ketverto komandų pagal reitingą, neturėjusi svetimšalių. Būtent todėl, nepaisant visų simpatijų pavienių asmenų atžvilgiu, mano simpatijos, vertinant pagrindinius tris konkurentus ir "sergant“ už kitas komandas, krypo šios komandos pusėn. Beje, tai, kad šioje komandoje nebuvo svetimšalių, nėra vienintelis pliusas, kurį turi ši komanda (ypač prieš komandas- „mišraines“, sudarytas iš atsitiktinių pavienių žaidėjų)...

Man visada patiko, kad „Verdenė“ turi savo veidą.

Priešingai daugumai komandų („Vitražas“, „Šaškių magija-1“, „Baltija“ ir t.t. ir pan. ), dažnai sunkiai "sukrapštančių“ pilną komandos sudėtį ir (ar) beieškančių kiekvienais metais vis kitų žaidėjų, "Verdenė“ yra komanda, atvykstanti į čempionatą visada gausiomis pajėgomis, turinti pastovų komandos branduolį, savas tradicijas,- ir tai negali nedžiuginti... Galima būtų prisiminti dar ir tokį paprastą faktą: aprengti komandos narius vienoda apranga iš visų klubų tesugebėjo tik du- "Riešutas“ ir „Verdenė“.

Šios komandos nariai -maždaug vienodo amžiaus jaunimas, turintis bendrų pomėgių ir susirenkantis pabendrauti tarpusavyje ne tik prie šaškių lentų...

Tiesa, pastaruoju metu klube įvyko šiokie tokie pasikeitimai.

Prie komandos, stiprinant komandos sudėtį, ne taip senai prisijungė jau veteranu (laikas greit bėga...) tapęs A.Norvaišas.

Tenka tik apgailestauti, kad iš "Verdenės“ klubo gretų pasitraukė vienas iš šio klubo veiklos organizatorių Marius Šidla. Marius yra ramaus būdo, jis buvo, kiek aš žinau, pagrindinis "Verdenės“ klubo steigimo iniciatorius, turėdavo įvairių idėjų ,- todėl klubas organizaciniu požiūriu, manau, nukentėjo...

--------------------------------------------------------------------------------------
"Vitražas“ – komanda, kuri turėdama stiprią sudėtį (daugkartinis Lietuvos čempionas vilnietis didmeistris S.Smaidrys, pasaulio jaunimo čempionas šiaulietis D.Norkus; kažkada gyvenęs Rusijoje, o dabar Lietuvoje gyvenantis meistras V.Kudriavcev, daugkartinės Lietuvos moterų čempionės S.Laurutienė bei S.Kulakauskaitė ) nusprendė dar labiau „pateisinti“ (cha cha...) komandos pavadinimą, pasikviesdama į savo gretas du Baltarusijos atstovus: pasaulio čempioną A.Valiuką ir perspektyvų jaunuolį Chepą.

Yra posakis: "Tikslas pateisina priemones...". Minėtas posakis yra populiarus ir ypač jį mėgsta vartoti cinikai. Manau, visi supranta, kad, taikant šį posakį "Vitražui“, turim atvejį: tikslas- čempionų titulas, priemonės- svetimšalių su skambiais titulais įtraukimas į komandos sudėtį. Suformavus tokią sudėtį, pasiekti tikslą- tapti čempionais, "Vitražui“ pavyko.

Kiekviename reiškiny dažniausiai būna ir teigiamų, ir neigiamų pusių... Bet apie tai, galbūt, dar pasamprotausiu truputį vėliau...

Šiam momentui, išreikšdamas savo požiūrį šia tema, perfrazuosiu jau minėtą posakį savaip: "Deja, DAŽNIAUSIAI būna taip, kad ne visos priemonės tikslui pasiekti yra pateisinamos ...“ (cha cha...) ..
---------------------------------------------------------------

"Riešuto“ sudėty (A.Domčev, V.Puočiauskas, V.Žutautas, Ž.Mieldažys, L.Šulga) naujų veidų neišvydome. Šioks toks skirtumas nuo praėjusių čempionatų buvo tas, kad komanda, norėdama sumažinti riziką rezultato prasme, nusprendė turėti tik 1 atsarginį ir visus susitikimus prieš pagrindinius konkurentus bandyti žaisti stipriausia sudėtimi...

Prisipažinsiu: vykdamas į čempionatą, planavau, kad, apeliuodamas į veteranišką savo amžių, sužaisiu kokius tris-keturis susitikimus... Komandos draugų „spaudimas" privertė atsisakyti šios minties ir teko nori-nenori "arti“ (cha cha...).
------------------------------------------------------------

(Bus tęsinys...)
-----------------------------------------------------