Rugsėjo mėn. 3-5 d. Vilniuje vyko komandinis "100" šaškių klubinis čemionatas. Gaila, bet dalyvių tarpe nebuvo pernykščio nugalėtojo "Baltijos" klubo , praeitais metais dalyvavusių alytiškių . Neatvykus dar ir jonaviečiams, federacija, kad čempionatas būtų šiek tiek gyvesnis, leido dalyvauti VJŠK (Vilniaus jaunimo šaškių klubas) trims komandoms.

Prieš čempionatą „Riešuto“ klubas priėmė sprendimą : jei komandą pagal varžybų nuostatus sudarys 3 žaidėjai (federacijoj buvo svarstomas ir variantas ,kai komandą sudaro 4 žaidėjai) , tai čempionate dalyvaus 2 klubo komandos. Pirmoji(„tikrieji“ šimtalangininkai ) - Domčevas, Volosionkinas, Prusakovas ir antroji ( „64“ lentos „specai“) - Puočiauskas, Žutautas ,Karalius . Deja, Prusakovas , atvykęs į varžybas , pasiskundė bloga savijauta (turnyre nežaidė) ir teko komandų sudėtį šiek tiek pakoreguoti (į pirmąją komandą perėjo Puočiauskas).

Nors šį kartą dalyvių gretos buvo negausios , bet pačios kovos prie lentos buvo labai atkaklios . Užtenka paminėti vien faktą, kad nei vienai komandai nepavyko išvengti komandinio mačo pralaimėjimo.
Sportinė intriga tikrai buvo : „RIEŠUTO“ 1-oji pralaimėjo VJŠM antrai komandai, ši –savo pirmajai komandai, pastaroji buvo „žiauriai sumušta“ Kulikausko v. klubo sausu rezultatu , o pats Kulikausko v. klubas susitikime su būsimais čempionais tesugebėjo "išspausti" vienas lygiąsias.

Iš asmeninių rezultatų galima išskirti 100 proc. Domčevo rezultatą bei jaunosios Dubickaitės sėkmingą žaidimą , nes jauna žaidėja sugebėjo pririnkti komandai taškų , žaidžiant su vyresniais ir žymiai labiau patyrusiais varžovais.

Neapsėjo ir be kuriozų ...
Tiesa, toj „linksmoj“ istorijoj man pačiam tenka nekoks vaidmuo (cha cha...) Matydamas , kad mano varžovo (Tunkevič) prie lentos nėra , aš pradėjau taisinėti visas savo šaškes, vieną iš jų taip nučiupęs, pamaniau sau: tur būt, su ja ir eit reikėtų (jokių žodžių „taisau“ aš nesakiau, nes nemačiau tam jokio reikalo,- varžovo tai šalia nebuvo...) Bet taip atsipalaiduoti niekada negalima ( varžovas, gal būt, viską stebi iš toliau ..) , o tuo labiau taip daryti negalima per komandines (juk šalia sėdi priešininko komandos „suinteresuoti“ asmenys...). Staigiai pamatęs, kad į šį ėjimą seka paprastas smūgelis, aš jau ruošiausi pavažiuoti kita šaške (varžovo šalia tai nėra...) . Ir, o siaube, staiga pamatau įbestą į mano lentą Bužinskio (iš priešininko komandos, žaidė šalia) žvilgsnį: na va, galvoju, juk matė, kad čiupinėjau, o žodžio „taisau“ tai nesakiau. Mintyse pagalvojau, kad reikėtų tą žodelį staigiai ir pasakyti...Bet , galvoju, juk pauzė tai jau padaryta,- gali Edikas užprotestuoti, kad per vėlai sakau. Nusprendžiau: tiek to, „ne iš karvės lošiam“, geriau pralošiu, bet nedarysiu konfliktinės situacijos ir nenorom paėjau su ta „pražūtinga“ šaške. . Po to Ediko klausiau , ką jis būtų daręs: tas ramiai atsakė, jog net ir mintis apie kažkokį panašų reikalavimą nebūtų atėjusi, nes jam atrodė, kad aš tik ruošiuosi su ta šaške eiti , bet visai jos neliečiau....(cha cha...)

Galutinėje įskaitoje komandos išsirikiavo tokia tvarka (pagal čempionato nuostatus buvo skaičiuojami visų komandos dalyvių surinkti taškai)

1. RIEŠUTAS - 1 22 taškai (Domčev, Voliosionkin, Puočiauskas)
2. Vilniaus VJŠM – 2 21 (Bužinskij, Plaksij, Tunkevič,Janavičius)
3. J.Kulikausko 16 (Šidla, Danilevičius, Vilčinska,Šidlauskienė)
4. Vilniaus VJŠM – 1 15 (Vengelis,Kovalevskis,Kovalevskaja)
5. RIEŠUTAS -2 9 (Žutautas, Karalius, A.Petryla)
6. Vilniaus VJŠM – 3 7 (Pukšta, Šveikauskis, Dubickaitė)

Žiūrint į turnyrinę lentelę, matosi, jog čempiono titulas mūsų klubui atiteko nelengvoje kovoje .

P.S.

Tiesą sakant, tapti čempionais šį kartą mums matomai padėjo ir fortūna.
Sudarant pirmos komandos sudėtį ,šį kartą mums pasisekė atspėti,ką į ją įtraukti . Virgiui pasiūliau mesti burtus- kuris iš mūsų žais pirmoje komandoje , o kuris antroje komandoje ,nes nemačiau kažkokio ypatingo tame skirtumo . Virgis gan tvirtai (kaip nujausdamas) pareiškė, kad jis žaisiąs už antrąją , ir jokių burtų daryti nereikia . Kadangi Virgiui šį kartą žaisti fatališkai nesisekė , o mūsų klubo pirmoji komanda čempionais tapo „tik per plauką“ , tai po čempionato abu džiūgavom , kad pasielgėm teisingai ...

O gal tai , kad tapom čempionais, buvo fortūnos dovana už mano teisingą poelgį ? –cha cha...