Riešutas UAB "Rivilė" http://www.rivile.lt

Naujausi pranešimai...
A.Domčevo įspūdžiai, grįžus iš Italijos (0)
2019m. tarptautiniai turnyrai ... (0)
2018m. komandinis (tęsinys 6) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 5) (0)
2018 komandinis (tęsinys 4) (0)
2018 komandinis (tęsinys 3) (0)
2018m. komandinis (tęsinys 2) (0)

2007 - 19: 618838
07.15: 143

Užsiregistruoti | Prisijungti/atsijungti

Apie šaškes[<<Atgal]

PranešimasAutorius
"Regionų taurės" vykdymo patirtis ....

"Regionų taurė"
------------------------


Šių varžybų sportiniai rezultatai buvo paskelbti anksčiau.
Priešingai praėjusiems kartams (2015m., 2016m, 2017m.), apie paskutinįjį (2018m.) „Regionų taurės“ turnyrą, išskyrus reglamentą ir paskelbtus sportinius rezultatus, nieko daugiau ir nerašiau.

Nesiruošiu smulkiau aprašinėti 2018 m. „Regionų taurės“ varžybų ir dabar.

Manau, kad, praėjus visam pusmečiui, tikslingiau bus įvertinti "Regionų taurės“ varžybas bendruoju požiūriu. O būtent,- skaitytojų dėmesiui bandysiu pateikti savo išvadas bei įspūdžius, kurie susidarė, būnant šio renginio organizatorium, imant visą šio turnyro vykdymo laikotarpį: t.y. nuo 2015m. iki 2018m. imtinai.

Problemos:
----------

1.
Rengti ir vykdyti šį turnyrą nebuvo lengva ... Galiu dar pridurti: ir nebus lengva niekam, kas bandys tą daryti... :). Kodėl ? Dėl vienos paprastos priežasties: visos komandos turi atvykti pilnų sudėčių, priešingu atveju tai bus sportine prasme visai sugadintas turnyras, nes komandų čia tik keturios.

Net klubams sunkoka kartais būna suformuoti pilną komandos sudėtį. Pavyzdžių toli ieškot nereikia,- juk neįvyko š.m šiuolaikinių šaškių klubinis čempionatas vien dėl to, kad daug kam iš klubų nepavyko suformuoti komandos. Tad ką ten jau bekalbėti apie regiono komandos komplektavimą .... ,- čia juk ne 4 lentos, o 11-12; ir rinkti žaidėjus reikia ne iš gerai pažįstamo klubo žaidėjų rato, o iš įvairių Lietuvos kampelių...

Tad patikėkit, - suformuoti pilną regiono komandos sudėtį ir užtikrinti, kad visi atvyktų, tikrai nėra lengva... Gal todėl šaškių federacija ir nepanoro, mums pasiūlius, perimti šio renginio organizavimą ateityje... :)

Su Dzūkijos ir Suvalkijos komandų komplektavimu ypatingų problemų nebuvo, nes šių dviejų regionų komandų absoliuti dauguma žaidėjų yra iš vieno miesto: Alytaus ir Marijampolės, šiuose miestuose egzistuoja „senos- geros“ šaškių varžybų vykdymo tradicijos, yra aiškūs lyderiai- organizatoriai, kurių pagalbos ir sulaukiu, formuojant komandų sudėtį.

Tuo tarpu su Aukštaitijos ir Žemaitijos komandų formavimu kiekvienais metais iškildavo sunkumai.
Aišku, būdavo ir objektyvių priežasčių, dėl kurių žaidėjai negalėdavo dalyvauti. Tačiau dažniausiai trūkdavo noro ir entuziazmo: vieniems trukdė didelis atstumas (neįtikina tokie pasiaiškinimai, žinant Lietuvos dydį ir tą faktą, kad šiais laikais Lietuvoje dauguma piliečių yra "ratuoti“, todėl, kooperuojantis trims-keturiems, vieną vežantįjį atrasti galima ....); kiti sakydavo nežaisiantys, nes, jų nuomone, silpnoka esama komandos sudėtis; treti –priešingai, jie nevažiuosiantys, nes jokiu būdu nesutinka būti atsarginiu žaidėju bent viename susitikime ir nemato prasmės dalyvauti, jei negaus žaisti visų susitikimų... Pastarųjų norėtųsi paklausti, o kur garantija, kad, neimant atsarginių, komanda bus pilnos sudėties: esant komandoje 12 narių, bent vienas iš jų paskutiniu momentu gali neatvykti dėl objektyvių priežasčių (pvz., susirgs ir pan.).

Visa tai apibendrinant, galima konstatuoti: vyrauja siauri asmeniniai interesai... Pabandyk tokiu atveju kažką bendram labui nuveikti ...
Ką gi, - kiekvienas mąsto pagal savo lygį. Tokiems samprotautojams galiu tik pasakyti: jei panašiai mąstytų Lietuvos rinktinės žaidėjai, tai tada ir Lietuvos rinktinės beveik niekada nesurinktumėm ...

Bet gal tiek jau to... Gal, kaip sakoma, „nepilsim druskos ant žaizdos“ ir plačiau šiuo aspektu šios temos nebenagrinėsiu... Svarbiausia buvo tai, kad, nepaisant visko, komandas galų gale pavykdavo suformuoti.


2.
Turnyro vykdymui pasirinkome vasarą (pasvarstėme: vistik susirinkt visiems iš visų Lietuvos kampelių lengviau bus šiltuoju metų laiku, o ne atvirkščiai... ). Skonio reikalas, bet vasarą (bent jau man pačiam) paprastai norisi "pabėgt nuo asfalto“, būti arčiau gamtos.

Taigi, ieškojome variantų, kad žaidžiama būtų ne mieste, ne "kažkur ant asfalto“ , o "kažkur arčiau gamtos“. Iš kitos pusės, rengiant dviejų dienų turnyrą, iškyla dalyvių (o jų ne taip ir mažai - ~50) apgyvendinimo ir maitinimosi problema ir suderint tai su taip vadinamu variantu "arčiau gamtos“ organizatoriams yra papildomas galvos skausmas. Džiaugiausi, kad visus 4 kartus varžybos vyko būtent "ne ant asfalto“ (Alytaus raj. Luksnėnai, Telšių raj. Germanto vila, Kaišiadorių raj. Bačkonys, Šakių raj. Gelgaudiškio dvaras) o nakvynės –maitinimosi problemas pavykdavo daugmaž išspręsti.

3.
Kaip ir kiekvienoje didesnėje kompanijoje, taip ir čia, varžybose, susirenka skirtingo temperamento, skirtingo charakterio žmonės. Dauguma iš jų- malonūs, linkę bendrauti ... Bet visada atsiranda keletas "bambeklių“, kuriems "vis kas nors negerai“ ir panašiai. Patiko filosofiškas bendraklubio V. Karaliaus maždaug toks pastebėjimas: "Vaidai, nesistebėk...Visokių yra, visokių reikia... Galima žiūrėti į tai, kaip į druską ir pipirus maiste...Be jų gal ir nuobodoka būtų...“
Šiuo atveju belieka sutikti su tokia mintimi ... (cha- cha...)

Iš kitos pusės, poros dalyvių (artėja kalėdos, todėl pavardžių neminėsiu) elgesys buvo, kaip sakoma tokiais atvejais, "šaukštas deguto medaus statinėje“. Maža to, kad mums, organizatoriams, sukėlė papildomų rūpesčių, bet dar privertė nepatogiai jaustis prieš varžybų vietos šeimininkus(teko atsiprašinėti...). Ateityje, matomai, tokių asmenų, organizuodami panašius renginius, nebekviesime.

Na gal jau užteks apie tas problemas, gal galima kažkuo ir pasidžiaugti ,- gali replikuoti tūlas skaitytojas, paskaitęs paskutinius sakinius...

Taip, galima ir pasidžiaugti, kodėl gi ne :). Ir taip:


1. Šio turnyro pagrindiniai tikslai buvo suformuluoti ir pateikti kiekvienais metais skelbiamame varžybų reglamente, todėl apie tai nebėra prasmės rašyti. Galiu tik dar kartą pasikartoti (esu ne vieną kartą jau apie tai rašęs): minėti tikslai buvo įvykdyti.

2. Pavyko įgyvendinti idėją: turnyro vieta turi kiekvienais metais keistis ir keliauti iš vieno regiono į kitą.

2015m Regionų taurė vyko Dzūkijoje (Alytaus raj., Luksnėnai) , 2016m- Žemaitijoje (Telšių raj., Germanto vila), 2017m-Aukštaitijoje (Kaišiadorių raj., Bačkonys), 2018m- Suvalkijoje (Šakių raj., Gelgaudiškio dvaras);

3. Pavyko turnyrus pradėti tiksliai laiku pagal numatytą reglamentą.

Gal tai atrodytų ir smulkmena, bet tas faktas, kad Lietuvoje rengiamiems turnyrams tai būna sunkiai įvykdoma užduotis, rodo kitką... ....

4. Pavyko suvienyti skirtingų klubų, skirtingų juridinių vienetų bei atskirų asmenų pastangas.
Kas turima omeny?

Visų „Regionų taurė“ turnyrų iniciatorius ir pagrindinis organizatorius buvo klubas „Riešutas“, pagrindinis rėmėjas- UAB „Rivilė“.

Negaliu nepasidžiaugti tuo, kad kiekvieną kartą mums labai padėdavo varžybų vietos šeimininkai. Geru žodžiu noriu paminėti Alytaus klubo „Alitas“ organizatorius alytiškius J.Rutkauską,D.Monstį ir D.Buklerį, dabartinę klubo „Šaškių magija“ vadovę telšiškę R.Steponavičienę, UAB „Bačkonys“ ir kaišiadoriečius R.Urmilevičių ir R.Paškauską, šakietį A.Grinkevičių ir Gelgaudiškio kultūros centro direktorę D.Šležienę. Geranoriškai į vienkartinį klubo prašymą sudalyvauti renginyje ir padėti teisėjauti sureagavo vilniečiai šaškininkai S.Smaidrys ir L.Vengelis. Suvienijus visų paminėtų organizacijų, asmenų ir mūsų klubo pastangas, turnyro organizavimas palengvėdavo.

Pabaigai keletas išvadų ir reziume:

Dauguma taip vadinamų „tiesų“ buvo aiškios man ir anksčiau. Bet keturios įvykusios „Regionų taurės“ varžybos, kuriose man atiteko pagrindinio organizatoriaus vaidmuo, dar labiau patvirtino šias tiesas.

Keletą iš jų paminėsiu:

1. Bet kuriam klubui, organizuojant respublikinio masto renginį, verta dažniau pamąstyti apie galimybę daryti tai kartu su dar kažkuo...

2. Yra pas mus nemažai jaunimo, yra daug veteranų... Bet amžiaus grupėje nuo 25m. iki 50m. –reikalai prasti, aktyviai žaidžiančiųjų labai mažai. Tenka tik apgailestauti,- juk būtent tokiame amžiuje yra „ pats jėgų žydėjimas“.

3. Formuojant komandos sudėtį, žaidėjo patikimumas (kad jis ištęsės pažadą atvykti) yra svarbesnis faktorius nei to žaidėjo meistriškumas. Na sakykit, kas iš to jo vadinamo meistriškumo, jei varžybose jis nepasirodo ir tuo būdu komanda padovanoja priešininkams taškus be kovos...

Reziume:
----------

"Regionų taurės“ varžybų ratas "apsisuko“: yra keturi regionai ir įvyko keturios varžybos, po vieną kartą kiekviename regione. Manėme, kad sunku bus tik patį pirmą kartą. Aišku, taip ir buvo: sunkiausias buvo pirmas kartas, ypač formuojant komandas.

Klubas "Riešutas“ savo misiją (iškeltus tikslus) įvykdė, bet optimizmas, kad po pirmo-antro karto sekančiais metais be ypatingų pastangų pavyks formuoti komandas ir viskas vyks kone "automatiškai“, nepasitvirtino, todėl klubas šių varžybų toliau nebevykdys.

Gal ir neblogai būtų, jei šių varžybų sugalvotą formatą ir pačią idėją toliau palaikytų federacija, nes pradinis įdirbis padarytas. Deja, federacija, atrodo, nelinkusi perimti iš mūsų šių varžybų organizatoriaus vaidmenį.

Apie tai ir panašius dalykus, galbūt, pateiksiu atskirus savo pamąstymus, bet neprižadu, nes, tiesą sakant, nežinau, ar verta ir tikslinga tą daryti...

Bus tęsinys
( 2018m. Europos veteranų čempionatas)
Puslapis: 1

Sprendimas: UAB "Rivilė"