Džiugu, kad geografiniame Lietuvos šaškių žemėlapyje atsirado dar viena nauja vieta -Elektrėnai .

Čia šį savaitgalį įvyko Lietuvos veteranų rusiškų šaškių pirmenybės . Dalyvių būrys šį kartą nebuvo labai gausus-žaidė 28 dalyviai(buvome įpratę,kad į šias varžybas susirenka apie 40 dalyvių). Iš kitos pusės 28 gan „padorus“ skaičius (vis dėlto tai ne ne 15-16) , ir savo pagrindinę funkciją (išaiškinti 2009m prizininkus ) čempionatas įvykdė. Tiesa, pasigedome zarasiškių , paprastai noriai dalyvaujančių šiose varžybose, bet vilniečių „desantas“ (priešingai praėjusiems metams, kai jų visai nebuvo) buvo solidus – visi pajėgiausieji Vilniaus veteranai į čempionatą atvyko.

Po sėkmingos pirmos varžybos dienos, kai Antanas Smaidrys laimėjo abi tos dienos partijas ir tapo vienvaldžiu turnyro lyderiu, dauguma dalyvių (tame tarpe ir aš)nusprendė ,kad šiame turnyre Antanas bus realus pretendentas į prizininkus. Tačiau toliau turnyras susiklostė Antanui nesėkmingai, ir jis tesurinko 50 proc.taškų.

Ypatingų netikėtumų turnyre nebuvo: pagrindiniai favoritai (vertinant pagal reitingą ) ir užėmė aukščiausias vietas.

Antrąją vietą turnyre užėmė Anatolijus Šugajevas, paskutiniame rate iškovojęs svarbią pergalę prieš Karalių.
Ir nors Anatolijus skundėsi nuovargiu (jam teko nemažas krūvis, organizuojant šias varžybas) , bet , mano vertinimu, šiose varžybose jis buvo neblogos sportinės formos ir tik sportinės laimės trūkumas neleido jam šiame turnyre pakovot su manimi dėl pirmos vietos.

Trečiąją vietą užėmęs Družininas eilinį kartą pademonstravo šaškėse žinomą principą: nedaryk žioplų klaidų ir taškų turėsi (klaidos partijos metu daromos ir, jei tu jų nedarai, tai jas paprastai tada padaro priešininkas.....).

Maloniai nustebino Lažauninkas, užėmęs aukštą 5 vietą .Užėmė jis ją , mano manymu, pelnytai. Gan sėkmingas šis turnyras buvo Jūratei Jakštonienei ,
Kuri visą turnyro eigą buvo arti lyderių, o, pasibaigus turnyrui, liko 7-ta.


Man , šių eilučių autoriui, šį kartą „rūpėjo“ užimti pirmą vietą labiau nei kitais metais,-labai jau norėjosi pasiimti visą š.m. „auksinį veteranų derlių“ (prieš tai man pavyko iškovoti čempiono titulą, žaidžiant braziliškom ir 100 šaškėm) . Prieš čempionatą būgštavau, kad per didelis noras gali „pakišti koją“. Tačiau viskas baigėsi sėkmingai ir savo tikslą pasiekiau .Čempionato pradžia šį kartą ypatingai sėkminga man nebuvo ( paskutiniais metais aš jau buvau per daug pripratęs prie to-cha-cha...) , bet pirmaujančiųjų gretose man pavyko „užsikabint“ , o „atsiplėšti“ nuo pagrindinių konkurentų pavyko , likus 2 ratams iki pabaigos. Iš vakaro mano norimas ir „sumąstytas“ scenarijus paskutinei varžybų dienai ir įvyko : savo varžovę Jakštonienę įveikiau, o mano pagrindiniai konkurentai Družininas ir Šugajevas įveikti atatinkamai Karaliaus bei Marčiulyno pasipriešinimo nesugebėjo..
Taigi,mano norai išsipildė : prieš paskutinį turą „atsiplėšiau“ ir , norint tapti čempionu (kaip jau minėjau, šį kartą man to labai norėjosi-cha-cha...), man užteko paskutiniame rate sužaisti lygiosiom. Prieš pat partijos pradžią Žydelis , su kuriuo man reikėjo žaisti , iš pradžių mane pasveikino su čempiono titulu, o po to iš karto pasiūlė lygiąsias.... Dauguma skaitytojų, manau, supras, kad , esant tokiai įvykių eigai, žaisti man „kažkaip lyg ir kvaila būtų“, ir aš tas lygiąsias priėmiau.

Antrąją varžybų dieną kažkas iš dalyvių panoro pažaisti „žaibą“ ir pagal jų pageidavimą buvo organizuotas žaibo turnyras (3 min .partijai + 2sek už ėjimą ). Norinčiųjų žaisti „žaibe“ buvo perpus mažiau nei pagrindiniame turnyre (14) , todėl žaidėme ratų sistema. Dalyvauti žaibo turnyre , sužaidus tą dieną 5 turus, man didelio noro nebuvo, bet , truputį pamąstęs, „susigundžiau“. Nusprendžiau „pasitikrint“: pagalvojau, jei , žaisdamas su veteranais, sužaisiu nekaip, tai su jaunimu nebėra ko ir bandyt,-„metas į pensiją“. Tačiau , „ačiū dievui“ , atrodo, iki pensijos dar yra laiko-žaibą lengvai laimėjau , atsiplėšęs nuo antros vietos solidžiu taškų skirtumu (atvirai sakant , džiaugtis galiu tik rezultatu, bet ne savo žaidimu..) . O antruoju žaibe truputį netikėtai (bent jau man ) tapo Silickis iš Klaipėdos, trečiuoju –Lažauninkas ( įrodęs, kad užėmė aukštą 5-tą vietą pagrindiniame turnyre ne atsitiktinai).

Pabaigai :
Ačiū varžybų teisėjams ir organizatoriams : Anatolijui Šugajevui, Kęstui Blaževičiui ir Romai Šidlauskienei...


P.S.
Važiuodamas namo džiūgavau,- galėsiu dabar su savo visais laurais metus laiko ramiai „pamiegoti“-cha-cha...)

Turnyrinė lentelė (atskirai pask. turo rezultatai) pateikiama šalia, o keletą nuotraukų iš turnyro patalpinom, kaip visada, skyrely "Nuotraukos".

Pateikiama „žaibo“ lentelė